Elektroninė parduotuvė, vartotojai, galimybės saugiai apsipirkti

Elektroninės parduotuvės sparčiai išpopuliarėjo karantino metu, kai mes negalėjome niekur išeiti ir privalėjome pirkti nuotoliniu būdu. Ypatingai daug sukūrė įvairių ir gerų parduotuvių, tinklinių parduotuvių, tačiau reikia pažymėti, kad atsirado ir ne visai tikrų parduotuvių.

Apsipirkimas internetu mums yra patogus, nes mes galime neišėję iš namų pamatyti platesnį prekių asortimentą, gauti prekių aprašymus, pasižiūrėti, palyginti kainas, kokios yra kitose parduotuvėse, ir užsisakyti patogiai neišeinant iš namų. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad be tų visų tikrų parduotuvių yra susikūrusių ir parduotuvių netikrų, kitaip tariant, kurios yra tiesiog sukurtos tam, kad priviliotų vartotoją ir išviliotų iš jo pinigus.

Tai visų pirma, ką reikėtų daryti, kad būtų galima atskirti, kur yra tikra elektroninė parduotuvė, o kur ne. Dažniausiai klausimą kelia tai, domeno pavadinimas – jeigu jisai baigiasi .lt arba .com, tai dažniausiai galima suprasti, kad tai yra visgi egzistuojanti parduotuvė. Jeigu yra kažkokie kitokie neaiškūs domeno pavadinimai, tai visgi leidžia suprasti, kad ši parduotuvė yra sukurta ne visiškai teisingai.

Antras dalykas, į ką svarbu atkreipti dėmesį – tai pačios parduotuvės įsikūrimo istoriją, kurioje, pavyzdžiui, rašoma apie mus. Tai dažniausiai tokios parduotuvės neteikia daug informacijos arba susikuria išgalvotas istorijas, kaip jie buvo įkurti.

Trečias dalykas – labai svarbu atsidaryti skiltį, kur yra kontaktai, ir pasižiūrėti, kokie yra nurodyti adresai, įmonės įsteigimo duomenys, kokie nurodyti elektroniniai paštai. Dažniausiai tokiuose aprašymuose būna gramatinių klaidų, nepabaigtų sakinių ir panašiai.

Ketvirtas dalykas, į ką atkreipti dėmesį – dažniausiai nėra elektroninei parduotuvei būdingų dokumentų, tai yra, pavyzdžiui, elektroninės prekybos pirkimo-pardavimo taisyklių, privatumo politikos, slapukų politikos. Bendrąja prasme reikėtų pasižiūrėti, kad tokios parduotuvės, kurios galbūt vizualiai yra panašios į egzistuojančias, tačiau jos turi dažniausiai gramatinių klaidų, dažnai skelbiamos akcijos, kad kviečiama įsigyti dabar, nes už kelių valandų baigsis ši kaina, dažnai kelia įtarimą.

Taip pat įtartinas yra įvairių ikonėlių, ugnelių ir perteklinių simbolių naudojimas. Jeigu taip atsitiko ir jūs įsigijote prekę, tai nedelsdami galite susisiekti su savo kredito įstaiga ir bandyti blokuoti atliktą mokėjimą. Dažniausiai lietuviški bankai vengia tą daryti, nes kaip jūs ir mokėjimą atliekate savo sutikimu. Tačiau jeigu naudojatės, pavyzdžiui, „Revolut“, jie dažniausiai turi automatinę grąžinimo „cashback“ sistemą – parašius pretenziją, tie pinigai yra užšaldomi ir grąžinami.

Taigi, ką reikėtų daryti, kad būtų išvengta tokios situacijos: pirmiausia, pasižiūrėti vizualinį vaizdą, antras dalykas – „Google“ paieškos sistemoje suvesti domeną ir pasižiūrėti, ar jis tikrai yra patikimas, ir trečias dalykas – bandyti paieškoti kitų vartotojų atsiliepimų.

Dažnai matome, kad „Facebooke“ įdėta internetinės parduotuvės reklama, po ja yra komentarai, tačiau paspaudus tuos komentarus jų neatidaro – tai taip pat galėtų būti vienas iš požymių, kad patys parduotuvės kūrėjai ištrina tuos neigiamus komentarus, kuriuos parašo vartotojai, nusipirkę prekę, tačiau jos negauna arba jaučiasi apgauti.

Taigi, norėdami įsigyti prekes iš nežinomų parduotuvių, pasistenkite pasidomėti, kad išvengtumėte finansinių nuostolių.

LKD informacija