Reportažas iš leidinio „Gestų kalbos metamorfozės Lietuvos kurčiųjų draugijos istorijoje“ pristatymo
2019 metų pradžia yra paženklinta įvykiu, kuris turės didelę reikšmę lietuvos kurčiųjų draugijos istorijoje. Sausio 30-tąją Surdologijos centras sukvietė bendruomenės narius bei įvairių organizacijų atstovus į leidinio „Gestų kalbos metamorfozės Lietuvos kurčiųjų draugijos istorijoje“ pristatymą.
Šis leidinys tarsi pratęsia Lietuvos kurčiųjų draugijos raidą žymėjusią knygelę „Lietuvos kurčiųjų judėjimas“. Pastarasis leidinys buvo parengtas dar 1998 metais, o per 20 metų Lietuvos kurčiųjų sistema išgyveno ypač didelius pokyčius, kurie ir atsispindi naujajame leidinyje.
Paskutiniais metais, Lietuvos kurčiųjų draugijos vadovo pareigas pradėjus eiti pirmajam kurčiajam prezidentui Vytautui Pivorui, o vėliau jį pakeitus Kęstučiui Vaišnorai, ypač justi pasikeitusi Lietuvos kurčiųjų draugijos vizija – nuo tikslo reabilituoti kurčiuosius ir juos integruoti į visuomenę, pereita prie siekio stiprinti, parodyti ir iškelti kurčiųjų savastį: draugijos tikslų siekiama atsižvelgiant į pačių kurčiųjų poreikius, kultūrą, gyvenimo būdą ir, svarbiausia, gimtąją gestų kalbą. Tai atsispindi jau šio leidinio pavadinime, kuriame centru, apie kurį kuriasi pastarųjų metų Lietuvos kurčiųjų sistemos pokyčiai, tampa gestų kalba.
Atsivertę leidinį skaitytojai gali susipažinti su gestų kalbos raida ir svarbiausiomis paskutinių metų aktualijomis, taip pat su organizacijomis, kurios įvairiomis kryptimis puoselėja ir augina gestų kalbą bei kurčiųjų identitetą bei su pačios šių laikų kurčiųjų bendruomenės nuotaikomis: jos identitetu, socializacija. Knygelėje glaustai pereinama per svarbiausius pokyčius, kurie suformavo šių dienų Lietuvos kurčiųjų bendruomenę, jos siekius ir tikslus.
„Sunkiausia buvo ne rinkti informaciją – ja su mumis nuoširdžiai dalijosi visos įstaigos, į kurias kreipėmės, bet atrinkti svarbiausius įvykius, reiškinius, įstaigas, asmenybes. Kėlėme sau uždavinį ir nieko svarbaus nepraleisti.“ – leidinio pristatymo metu kalbėjo Surdolgijos centro vadovė Jolanta Radzevič.
Viena didžiausių naujovių, o kartu - ir išsūkių leidinio kūrybinei komandai buvo viso leidinio vertimas į gestų kalbą. Kiekviename jo puslapyje yra pateikiami QR kodai, kuriuos nuskenavus išmaniuoju telefonu skaitytojas yra nukreipiamas į video įrašą su to puslapio vertimu į gestų kalbą. Lietuvoje pirmieji šią idėją įgyvendino Kauno kurčiųjų reabilitacijos centro komanda projekto „Kurčiųjų kultūros puoselėjimas interaktyviuose produktuose“ metu.
Tai yra ypač reikalinga naujovė, kuri stipriai prisideda prie gestų kalbos svarbos puoselėjimo. Leidinio vertimas į gestų kalbą yra ir nemažai išsūkių bei komandinio darbo pareikalavęs procesas, tad smagu matyti, jog Surdologijos centro komanda visus juos įveikė ir dabar kiekvienas galime pasirinkti, kuria kalba mums priimtiniausia gauti leidinio informaciją.
Leidinio pristatymo metu buvo išsakyta daug šiltų žodžių ir palaikymo toliau tęsti leidinių vertimo į gestų kalbą procesą. Renginiui buvo pasirinktas kurčiųjų bendruomenės renginiuose iki šiol nematytas diskusijos-pasisakymų formatas. Jo metu savo nuomone apie leidinį ir patirtimi dalijosi keturi kviestiniai dalyviai: Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora, Lietuvos gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė Ramunė Leonavičienė, Lietuos kurčiųjų jaunimo asociacijos prezidentė Erika Jočytė bei Kauno kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narys ir Vytauto didžiojo universiteto informatikos specialybės studentas Linas Miskelis.
Kadangi diskusijos dalyviai yra artimai susiję su kurčiųjų bendruomene, jiems leidinys sukėlė asmeninių emocijų bei prisiminimų. Diskusijos dalyvei R. Leonavičienei leidinys sukėlė nemažai asociacijų iš gyvenimo, kadangi ji yra augusi veikloje ir bendruomeniškoje kurčiųjų šeimoje. Taip pat ir jaunosios kartos atstovė E. Jočytė stebėjosi, kiek daug kurčiųjų patys nežino savo istorijos – papasakojus apie leidinio turinį kurčiosioms mamai ir močiutei, jos pasirodė nežinojusios nemažai faktų. Visa tai tik pagrindė leidinio svarbą ne tik šiandienos, bet ir ateities kurtiesiems – tam pritarė ir LKD prezidentas.
Besibaigiant renginiui LKD Prezidentas K. Vaišnora pasinaudojo puikia aplinkybe padėkoti mūsų kurčiųjų sistemos senbuviams: LKD darbuotojai Danutei Ščerbinienei, kuri čia buhaltere dirba jau 40 metų, bei laikraščiui Akiratis, kuris šiemet jau skaičiuoja 30-tus savo gyvavimo metus.
LKD inf.
Kokia jūsų reakcija?






