WFD pozicija dėl nacionalinių gestų kalbų prieinamumo kaip sveikatos priežiūros būtinybės

Pozicijos dokumentas anglų kalba

Pozicijos dokumentas tarptautiniais gestais (IS)

Pagrindiniai aspektai:

• Nacionalinės gestų kalbos yra labai svarbios užtikrinant optimalią kurčiųjų protinę, fizinę ir socialinę sveikatą viso gyvenimo metu.
• Nepalanki kurčiųjų vaikų patirtis vaikystėje, kai jie neturi prieigos prie kalbos, kurią geriausiai supranta, turi neigiamą poveikį jų sveikatai, ugdymui ir bendrai savijautai.
• Kalbos atėmimas (eng. language deprivation) – tai prieigos prie gimtosios kalbos nebuvimas svarbiu kalbos mokymosi laikotarpiu.
• Komunikacinė nepriežiūra (eng. communication neglect) – tai nuolatinė atskirtis nuo bendravimo šeimoje ir atsitiktinio mokymosi.
• Kalbos atėmimą ir komunikacinę nepriežiūrą sukelia socialiniai ir aplinkos veiksniai, atsirandantys teikiant pirmenybę kochleariniams implantams ir skatinant šnekamosios kalbos terapiją, atmetant nacionalinės gestų kalbos mokymą ir vartojimą.
• Turint prieigą prie nacionalinės gestų kalbos nuo pat kūdikystės, užtikrinama kurčiųjų vaikų kalbos raida pagal amžių, aukštesnis rašytinės / šnekamosios kalbos mokėjimo lygis ir sveikas vystymasis.
• JTO Neįgaliųjų teisių konvencijoje teigiama, kad nacionalinės vyriausybės privalo teikti sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant ankstyvą negalios nustatymą ir galimą gydymą, kurios yra skirtos sumažinti ir užkirsti kelią sunkesnės negalios vystymuisi, įskaitant vaikų negalią.
• Gestų kalba turėtų būti pripažinta kaip sveikatos priežiūros būtinybė ankstyvoje vaikystėje ir vėliau, o gestų kalbos paslaugos turi būti teikiamos kurtiesiems vaikams ir jų šeimoms kaip visuomenės sveikatos ir sveikatos draudimo sistemų dalis.
• Bet kokia su nacionalinėmis gestų kalbomis susijusi politika turėtų būti kuriama glaudžiai konsultuojantis su nacionaline kurčiųjų asociacija.

Daugėja įrodymų, kad nacionalinės gestų kalbos vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant optimalią kurčiųjų psichikos būklę, fizinę ir socialinę sveikatą. Šie įrodymai surinkti tyrinėjant kurčiųjų asmenų, kurie patyrė kalbos atėmimą nuo pat vaikystės, atvejus.

Nepalanki bendravimo patirtis nuo pat vaikystės sukelia kliūtis tiesioginiam bendravimui su globėjais (kalbos atėmimas), bendravimui su šeimos nariais bei socialiniai įtraukčiai (komunikacinė nepriežiūra).

Kalbos atėmimas yra nuolatinis prieigos prie gimtosios kalbos nebuvimas kritiniu kalbos mokymosi periodu. Atsižvelgiant į pagrindinį kalbos vaidmenį žmogaus vystymuisi, su kalbos atėmimu susijusias pasekmes galima pastebėti įvairiose gyvenimo srityse. Lėtinis, nuolatinis kurčiųjų vaikų kalbos atėmimas sutrikdo mąstymą, nuotaiką ir elgesį, be to, prisideda prie žemesnio raštingumo lygio ir prastų mokymosi rezultatų. Dėl kalbos atėmimo kurtiesiems vaikams sunku lavinti atmintį, mokytis skaičiuoti ir rašyti, lavinti įgūdžius, kritinį mąstymą ar sutelkti dėmesį, kas yra labai svarbu siekiant gerų mokymosi rezultatų.

Komunikacinė nepriežiūra – tai nuolatinė atskirtis nuo bendravimo su šeimos nariais, giminaičiais ar kitais vaiko artimos aplinkos asmenimis bei savaiminio mokymosi. Tai kartais vadinama „pietų stalo sindromu“, kai kurtieji yra įpratę stebėti žodinius pokalbius tarp šeimos narių, nesuprasdami, kas yra sakoma. Dėl to kurtiesiems vaikams sunku pažinti pasaulį, ugdyti socialinius ir akademinius įgūdžius, lavinti sveikatos raštingumą, be to, komunikacinė nepriežiūra gali sukelti ir psichologinių problemų. Nepalanki kurčiųjų vaikų bendravimo patirtis vaikystėje turi neigiamą poveikį sveikatai, ugdymui ir bendram gerbūviui visą gyvenimą. Įrodyta, kad nepalanki bendravimo patirtis vaikystėje yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti tam tikromis lėtinėmis sveikatos ligomis, įskaitant diabetą, širdies ligas, hipertenziją, plaučių ligas, depresiją ir nerimo sutrikimus. Kurtiesiems vaikams taip pat gresia didesnė psichikos sveikatos sutrikimų rizika dėl padidėjusių neurologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių, įskaitant pavėluotą mokymąsi gimtąja kalba. Be to, dėl komunikacinės nepriežiūros kurtiesiems vaikams kyla didesnė rizika patirti psichologinę, fizinę ir seksualinę prievartą; jie susiduria su kliūtimis gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Kalbos sutrikimai arba bet kokios kalbos nemokėjimas yra daug dažnesnis tarp kurčiųjų nei tarp girdinčiųjų ir kelia iššūkių teikiant psichikos sveikatos ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas bei ugdant vaikus. Kalbos atėmimas atsiranda dėl socialinių ir aplinkos veiksnių, ypač dėl vykdomos medicinos ir švietimo politikos, kuri riboja kurčiųjų vaikų galimybes mokytis gestų kalbos, o ne dėl negebėjimo apskritai išmokti kalbą. Valstybės finansuojamos ir vyriausybės administruojamos kūdikių klausos patikros ir ankstyvos intervencijos programos dažnai gali apriboti paslaugų teikimą gestų kalba (arba apskritai jų atsisakyti), kai vaikui įdedamas kochlearinis implantas. Tokios programos skatina įsitikinimus, kad kurčiųjų vaikų kalbos raida priklauso tik nuo vaikų gebėjimų ir šeimos vertybių, apsisaugant valstybės institucijas nuo atsakomybės už galiausiai blogas pasekmes, kurias dažnai patiria kurtieji. Sveikatos priežiūros sistemos, teikiančios pirmenybę kochleariniams implantams ir šnekamosios kalbos terapijai, atmetant gestų kalbos mokymą, kelia didelę kalbos atėmimo riziką kurtiesiems vaikams, kuriems nepasiteisina KI ar šnekamosios kalbos terapija. Gestų kalbos neįtraukimas į ankstyvą mokymą turi ilgalaikį poveikį kurčiųjų raštingumui ir mokymosi rezultatams. Be to, pavėluotas gestų kalbos mokymasis neužkerta kelio kalbos atėmimui ir nepašalina visą gyvenimą trunkančio neigiamo poveikio psichinei, fizinei ir socialinei sveikatai bei ugdymui.

Priešingai, kai kurtiesiems vaikams ir jų šeimoms nuo kūdikystės suteikiama prieiga prie nacionalinių gestų kalbų, vaikai pasižymi amžių atitinkančiu kalbos vystymusi ir aukštesniu rašytinių / šnekamų kalbų mokėjimo lygiu, be to, sveikai vystosi visose srityse. Daugiakalbis švietimas nacionalinėmis gestų kalbomis ir rašytinėmis / šnekamomis kalbomis nuo ankstyvos vaikystės apsaugo kurčius vaikus ir paauglius nuo kalbos atėmimo ir palaiko sveikatos raštingumo ugdymą visą gyvenimą, kas lemia teigiamus ugdymosi rezultatus ir gerą savijautą. Daugiakalbystė nuo vaikystės taip pat paskatina kurčiųjų vaikų ir jų šeimų socialinius ryšius – vaikai ir paaugliai gali mėgautis įvairiomis socialinėmis interakcijomis, kurios palaiko teigiamą kurčiųjų tapatybę, gerovę ir socialinius ryšius.

JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos 25 straipsnyje teigiama, kad vyriausybės privalo teikti tokias sveikatos paslaugas, kurių reikia neįgaliesiems, atsižvelgiant į jų turimą negalią, įskaitant ankstyvą diagnozę ir intervenciją.

Konvencijos 24 straipsnis įpareigoja valstybes užtikrinti kokybišką ir įtraukų kurčiųjų vaikų ugdymą dvikalbėse mokyklose (kurčiųjų ugdymo įstaigose turi būti mokoma nacionaline gestų kalba ir nacionaline šnekamąja kalba). Toks ugdymo metodas turi atitikti valstybinės mokymo programos reikalavimus, o ją vykdyti privalo mokytojai, laisvai bendraujantys nacionaline gestų kalba. Be to, kurtieji vaikai turi turėti galimybę būti apsupti savo bendraamžių ir suaugusiųjų, kurie sklandžiai bendrauja gestų kalba.

Tai reiškia, kad gestų kalba turėtų būti pripažinta kaip sveikatos poreikis ankstyvoje vaikystėje ir vėliau, o gestų kalbos paslaugos turi būti teikiamos kurtiesiems vaikams ir jų šeimos nariams kaip visuomenės sveikatos ir sveikatos draudimo sistemų dalis. Labai svarbu, kad ankstyvąsias intervencijas ir gestų kalbos paslaugas teiktų kurtieji specialistai ir kurčiųjų bendruomenės nariai, kurtieji gestų kalbos mokytojai ir kurčiųjų organizacijos. Konvencijos 4 straipsnio 3 dalyje kartu su CRPD komiteto bendruoju komentaru Nr. 7 dėl neįgaliųjų dalyvavimo stebint ir įgyvendinant Konvenciją pabrėžiamas valstybių, kurios yra šios Konvencijos Šalys, įsipareigojimas prasmingai įtraukti neįgaliuosius per jiems atstovaujančias organizacijas, rengiant teisės aktus, politiką ir (arba) programas, skirtas negalią turintiems asmenims. Prasmingas neįgaliųjų dalyvavimas turi vykti prieinamoje aplinkoje ir kiekviename proceso etape – nuo pradžios iki rezultato – ir kiekvienu galimu valdymo lygmeniu: nuo vietinio iki pasaulinio.

Sveikatos, medicinos ir socialinių paslaugų specialistų bei vyriausybių pareiga yra kovoti su dezinformacija ir išankstinio nusistatymo prieš nacionalines gestų kalbas diskursais, dėl kurių kurčiųjų žmonių sveikata ir išsilavinimas pablogėja. Vietoj to, sveikatos apsaugos ir medicinos specialistai bei nacionalinės vyriausybės turi skatinti kurčiųjų vaikų ir jų šeimų narių laisvą prieigą prie gestų kalbos ir galimybę mokytis jos nuo ankstyvo amžiaus.

Pasaulio kurčiųjų federacija ragina vyriausybes pripažinti nacionalines gestų kalbas kaip esminę visų kurčiųjų vaikų sveikatos priežiūros būtinybę. Be to, raginame imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad ankstyva intervencija ir švietimo sistemos būtų sukurtos taip, kad kurtieji vaikai ir jaunimas galėtų sklandžiai kalbėti savo gimtąja gestų kalba ir bendrauti su kurčiaisiais specialistais bei kurčiųjų bendruomenės nariais.

REKOMENDACIJOS

Pasaulinė kurčiųjų federacija ragina vyriausybes:

• Pripažinti nacionalines gestų kalbas kaip esminį visų kurčiųjų vaikų sveikatos priežiūros būtinybę ir įgyvendinti politiką, užtikrinančią prieigą prie gestų kalbos visiems kurtiesiems vaikams.
• Teikti nacionalinės gestų kalbos paslaugas kurtiesiems vaikams ir jų šeimos nariams kaip visuomenės sveikatos ir sveikatos draudimo sistemų dalį.
• Užtikrinti, kad ankstyvojo ugdymo ir sveikatos priežiūros sistemos suteiktų galimybę laisvai naudotis nacionaline gestų kalba ir nuolatos bendrauti su kurčiaisiais specialistais bei kurčiųjų bendruomenės nariais.
• Užtikrinti, kad ankstyvą intervenciją ir gestų kalbos paslaugas teiktų kurtieji specialistai ir kurčiųjų bendruomenės nariai, kurtieji gestų kalbos mokytojai ir nacionalinės kurčiųjų organizacijos.
• Užtikrinti, kad sveikatos, medicinos ir socialinių paslaugų specialistai teiktų tikslią ir tinkamą informaciją apie nacionalines gestų kalbas ir skatintų kurčiųjų vaikų bei jų šeimos narių laisvą prieigą prie nacionalinės gestų kalbos ir jos mokymosi nuo kuo ankstyvesnio amžiaus.

Nevyriausybinės asociacijos, nacionalinės ir tarptautinės organizacijos bei projektų vykdytojai turėtų užtikrinti, kad šių rekomendacijų būtų laikomasi organizacijų vidaus politikoje ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose projektuose.

WFD informacija