Smurtas prieš vyrus

Smurtas prieš vyrus: kas tai ir kaip apie jį kalbėti?

 

Kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai įsivaizduojamas vienas scenarijus – vyras, mušantis žmoną. Statistiškai moterys nuo smurto nukenčia dažniau, tačiau smurtą šeimoje kenčia ir vyrai, tik dažniausiai tyliai, nes pripažinti, kad jį žemina moteris, vyrams nepriimtina.

 

Šiandien smurtas prieš vyrus dažniausiai parodomas humoro kontekste TV programose ar komedijose. Mes juokiamės iš moterų smurto prieš vyrus ir tai daro didelę įtaką. Tokia situacija neleidžia vyrams kreiptis pagalbos.

Smurtą artimoje aplinkoje patiriantys vyrai pagalbos dažniausia nesikreipia dėl visuomenėje priimtų nuostatų, kurios diegiamos nuo vaikystės: vyras turi gerai uždirbti, išlaikyti šeimą, siekti karjeros, konkuruoti ir nugalėti, būti stipriu, pajėgiu, tvirtu, nerodyti jausmų (išskyrus agresiją, ryžtą, pyktį, nes tai vyriška), turi pats spręsti savo problemas. Tokie lūkesčiai formuoja vyro vertybines nuostatas, kad vyras negali kreiptis pagalbos net ir patyręs smurtą, nes tai neatitinka visuomenės lūkesčio „būti stipriu, nugalėtoju, neverkšlenti“. Netgi tais atvejais, kada kreipiasi pagalbos į policiją, vyrai neretai patiria institucinį smurtą – atvykę policininkai tyčiojasi, kad vyrai yra „tokie silpni ir negali apsiginti arba prašo pagalbos tik todėl, kad juos šeimoje vos apstumdė, o nei sulaužytų šonkaulių, nei sulaužytos nosies nėra – tai ko čia skųstis“.

Daugelis vyrų net nepripažįsta, kad tam tikrą elgesį galima būtų laikyti smurtu (pvz.: „Žmona daužė mane rankšluosčiu? Koks tai smurtas?“). Viena yra pripažinti, kad vyras nukentėjo nuo brolio ar kito vyro – tai taip pat yra smurtas artimoje aplinkoje, tačiau jei sudavė moteris, tai laikoma gėda.

Daugelis vyrų to nepripažįsta, nes mano, kad tai būtų smūgis jų vyriškumui. Šie stereotipai atgraso ir nuo pagalbos ieškojimo – daugelis smurtą patiriančių vyrų tiesiog nesitiki būti suprasti.

Kiek drąsiau vyrai jaučiasi kalbėdami apie psichologinį smurtą – jį pripažinti lengviau. Psichologinio smurto pasekmės kiekvienam gali būti skirtingos: kai kurie gali jį ilgai kentėti nekreipdami dėmesio, kitiems pakaks ir visai nedaug, kad būtų morališkai palaužti.

Vyrai tikrai nėra mažakalbiai iš prigimties – tiesiog visi žmonės linkę imti pavyzdį iš savo tėvų, o šie gyveno sovietmečiu ir daugelis jų nebuvo kalbūs, juolab – nesusimąstydavo apie savo jausmus. Ir apskritai sovietinėse šeimose dažnai trūko darnos, susitarimų, pagarbos vienas kitam, ir šias bėdas jaunesnė karta atsinešė į savo namus.

 

Kaip reikėtų kalbėti apie smurtą prieš vyrus? 

Svarbu įsidėmėti, kad nėra ir negali būti aplinkybių ar priežasčių, kurios pateisintų smurtą prieš žmogų. Kalbėkime apie smurtą kaip apie labai negražų, bjaurų ir gyvenimą subjaurojantį socialinį reiškinį, atsiribodami nuo lyties.

Vyrai daug labiau nei moterys linkę problemas laikyti savyje, o atidėliojamos problemos tik gilėja. Svarbu ieškoti pagalbos ir apie savo problemas kalbėti.

 

 

Vaizdo įrašas gestų kalba parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos rėmimas 2022 metais“, kurį finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM.

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
1
dislike
0
love
2
funny
0
angry
1
sad
0
wow
1