Pasaulio kurčiųjų naujienos I Kurtiesiems pritaikyta architektūra

Mūsų pasaulis yra sukurtas girdintiems žmonėms, tačiau jame gyvena ir kurtieji, ir neprigirdintieji. Kurčiųjų bendruomenės nariai dažnai kenčia negalėdami girdėti gaisro pavojaus signalo ar beldimo į duris. Įdomu, kaip atrodytų aplinka, jei ji būtų pritaikyta klausos negalią turintiems asmenims?

 

Galaudeto universitetas Vašingtone (JAV), yra vienintelė pasaulyje aukštoji mokykla klausos negalią turintiems asmenims. Universiteto miestelyje perkuriami ištisi pastatai, atsižvelgiant į kurčiųjų poreikius. Kartu su architektu prof. Hansel Bauman jie metė iššūkį ir pradėjo tirti, kaip galima būtų projektuoti pastatus, studentų miestelius ar net miestus, kad juose atsirastų kurčiųjų erdvės. „Kurtieji turi savitą kultūrą ir kitokį nei girdinčiųjų bendravimo būdą – visa tai nusako, ką kurtieji vadina savo namais. Mes pradėjome savęs klausti, kaip tiksliai kurtieji elgiasi tam tikroje erdvėje, kas jiems reikalinga sklandžiai komunikacijai. Taigi tapome kūrybingi ir jau pradėjome galvoti, kaip pritaikyti kurtiesiems tinkamus architektūrinius sprendimus girdinčiųjų visuomenei,“ – sako Galaudeto universiteto Projektavimo ir planavimo skyriaus vadovas Derrick Behm.

 

Šiuo atveju svarbiausia – projektuojant atsižvelgti į unikalius būdus, kuriais kurtieji žmonės suvokia erdvę.

Auditorijos

Viena iš galimybių – auditorijos įrengiamos puslankiu arba U raidės forma, kad studentai galėtų užmegzti nuolatinį vizualinį ryšį su kitais savo grupės nariais. Taip sudaromos galimybės įsitraukti į diskusiją, visi aiškiai mato vienas kitą.

Koridoriai

Žmonėms, bendraujantiems gestų kalba, reikia ir platesnių koridorių, paisant specifinių atstumo parametrų, taip sudarant galimybę stebėti visą pašnekovo kūną ir jo gestus, taip pat – einamą kelią ir jame esančius objektus.

Laiptai

Girdintiesiems nereikia laikytis atstumo, jie gali eiti net susiglaudę ar vienas už kito ir kalbėtis – jiems nereikia matyti greta esančio žmogaus veido, rankų gestų. Tačiau žmonėms, bendraujantiems gestų kalba, reikalingi platesni laiptai. Visgi klausos negalią turintiems asmenims daug patogiau ne lipti laiptais, taip nukreipiant dėmesį ir žvilgsnį į pakopas, o eiti nuolydžiomis rampomis – einant nuolydžio/įkalnės taku, galima komunikuoti ir laviruoti erdvėje daug lengviau.

Matomumas

Kurtieji erdvėje orientuojasi pagal tai, ką mato, todėl labai svarbi aiškiai matoma aplinka. Viena iš galimybių – projektuojant pastatus naudoti stiklą. Pavyzdžiui, įrenginėjant liftus, jie turėtų būti įstiklinti. Perregimos – skaidrios ar matinės – turėtų būti ir durys, kad kurčias žmogus galėtų sužinoti, jog kažkas praėjo, atėjo ar yra kabinete.

Interjeras ir apšvietimas

Spalvinė gama ir apšvietimas kurtiesiems taip pat yra labai svarbūs faktoriai, kuriantys bendravimo prieinamumą. Dėl to interjere geriausia naudoti mėlynos ir žalios spalvų baldus, derinant juos su žemės atspalvių detalėmis. Toks spalvinis koloritas yra tinkamas kurtiesiems, nes nuo šių spalvų nepaskausta akys, neblaškomas dėmesys bendraujant gestų kalba. Be to, visose patalpose turėtų būti įrengti vienodai šviesą išsklaidantys šviestuvai.

Veidrodžiai

Kuriant erdves kurtiesiems ir neprigirdintiems žmonėms, nemažos įtakos turi ir veidrodžiai, kurie leidžia stebėti, kas vyksta už nugaros, kas prie jų artėja. Kurtiesiems nereikia nuolatos atsisukinėti – veidrodyje jis aiškiai mato už jo esančio žmogaus veidą.

 

Kurčiųjų erdvės – tai ne tik auditorinių patalpų keitimas regimosiomis. Tai daugialypės sensorinės aplinkos, palengvinančios mobilumą, išreiškiančios kurčiųjų tapatybę ir gerinančios klausos negalią turinčių asmenų savijautą viešojoje erdvėje, kūrimas. Jos suteikia naują, įdomų požiūrį į šiuolaikinės architektūros pritaikymą visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų turimos negalios.

 

LKD informacija

Parengta pagal VOX siužetą

Šaltinis ČIA

 

Kokia jūsų reakcija?

like
2
dislike
0
love
2
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0