Mykolas Balaišis: ,,Kurčiųjų bendruomenės kultūros istorija''
Mykolas Balaišis pasakoja apie Lietuvos kurčiųjų bendruomenės kultūros istoriją.
Lietuvos kurčiųjų bendruomenės kultūra turi turtingą ir įdomią istoriją, prasidėjusią dar 1938 metais, kai buvo įkurta Lietuvos kurčiųjų draugija. Nuo 1950 metų pradėjo veikti kurčiųjų klubai, dabar žinomi kaip centrai, kurie tapo svarbia kultūrinės veiklos dalimi. Pradžia buvo orientuota į sceninę veiklą, apimančią pantomimą ir spektaklius gestų kalba, kuriuos kūrė patys bendruomenės nariai.
1954 metais Kaune atsirado pirmasis aktoriaus-režisieriaus etatas, skirtas meninei veiklai, kuri mokė vaidybos ir organizavo spektaklius, skirtus kurčiųjų bendruomenės nariams. Iki tol renginiai dažniausiai nebuvo pritaikyti kurtiesiems, todėl jie negalėjo dalyvauti, nes renginiai vyko tik sakytine kalba. Tai paskatino kurti specialius renginius, kurie atitiko bendruomenės poreikius.
Vėliau, atsiradus kultūros namams, buvo įsteigti du padaliniai: LKD Kauno skyrius ir kultūros namai, kurie rūpinosi kultūrinės ir sportinės veiklos organizavimu. Kultūrinėje veikloje buvo plėtojama vaidyba ir šokiai. 1985 metais Kaune pristatyta pirmoji imituojamoji daina, kuri tapo dar viena svarbia kultūrinės veiklos forma.
1992 metais kultūros namai buvo likviduoti, o veikla persikėlė į LKD Kauno skyriaus padalinį, kur ir dabar vykdoma kultūrinė veikla. Šiandien čia mokoma vaidybos, šokių, rengiamos imituojamos dainos, tačiau dalyvaujančių žmonių skaičius vis mažėja. Technologijų plėtra ir šiuolaikiniai pokyčiai taip pat paveikė sceninę veiklą.
Šiais metais LKD Kauno skyriaus kultūrinė veikla švęs savo 70-metį. Nors laikai keičiasi, Kaune vis dar išliko tautinių šokių kolektyvas, vienintelis Lietuvoje. Kituose miestuose tautinių šokių kolektyvai išnyko, tačiau Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje dominuoja spektakliai, o Klaipėdoje populiarios imituojamos dainos.
Vilniaus liaudies teatro „Mimika“ kolektyvas taip pat šventė 70 metų veiklą ir išlaiko stiprų kūrybinį kelią. Naujos kultūrinės veiklos formos, tokios kaip poezija gestų kalba ir vizualinis vernakulas, praturtina bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Girdintieji gestakalbiai taip pat drąsiai jungiasi prie kultūrinės veiklos, pavyzdžiui, Dominyko Vaitiekūno projekto „Mes taip nesitarėm“, kuriame kurtieji menininkai kuria dainas gestų kalba.
Lietuvos kurčiųjų kultūros istorija neapsiriboja tik praeitimi; ji ir toliau gyvuoja ir vystosi. Kaunas, tapęs pirmuoju miestu, sukvietusiu visus į „Meno šventę“ 1967 metais, ir dabar yra aktyvus kultūros renginių centras. Meno šventė gyvuoja jau 57 metus ir kasmet vyksta vis kitame mieste, pristatydama pasirodymus, šokius, meno parodas ir kitas menines veiklas.
LKD informacija