Mobingas - kas tai yra ir ką daryti, jei darbe patiriate mobingą?

Smurtas ir priekabiavimas – žmogaus teisių pažeidimas, darantis žalą tiek darbuotojams, tiek visos įmonės, įstaigos ar organizacijos gerovei. Siekiant užkirsti tam kelią, įsigaliojo Darbo kodekso pakeitimai, numatantys papildomų pareigų darbdaviams. Darbdavys, kurio įmonės vidutinis darbuotojų skaičius yra didesnis nei 50, privalės patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti.

Ką svarbu žinoti, siekiant užkirsti kelią smurtui ir priekabiavimui, įskaitant mobingą, darbe?

Papildytame Darbo kodekse uždraustas ne tik mobingas, kuris yra psichologinio smurto darbe forma, bet taip pat smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties. Smurto ir priekabiavimo prevencija yra vienas iš efektyviausių būdų užtikrinti, kad darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų. Atsiradus tokio elgesio apraiškoms organizacijoje, būtina nedelsiant reaguoti pagal iš anksto numatytą tvarką.

Kas yra smurtas ir priekabiavimas darbe?

Tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Smurtu ir priekabiavimu prie darbuotojo laikomi tik tokie veiksmai, kurie atliekami ne tik darbo vietoje. Draudžiamas smurtas ir priekabiavimas  darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra  darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; taip pat pertraukų pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarinėmis ir higienos patalpomis; su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; su darbu susijusio bendravimo, įskaitant bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; darbdavio suteiktame būste; pakeliui į darbą arba iš darbo.

Koks elgesys turi būti laikomas nepriimtinu?

Nepriimtinas ar nepageidaujamas fizinis kontaktas, pavyzdžiui, fizinis prisilietimas, glostymas, plekštelėjimas, grybštelėjimas, siekimas prisiliesti (apkabinti), prisitraukti arčiau kito asmens ir kt. ar tokio fizinio kontakto reikalavimas. Taip pat nepadoraus turinio informacijos demonstravimas ar siuntimas, įkyrus domėjimasis apie privatų gyvenimą, intymius santykius, nepageidaujami komentarai dėl išvaizdos, kūno formos, aprangos, įžeidžiantys juokai, patyčios, apkalbos, gandai, šmeižtas, užgaulūs gestai. Nepriimtinas yra ir tyčinis darbuotojo izoliavimas darbinėje veikloje, informacijos, nesusijusios su darbuotojo funkcijomis, apie jį rinkimas ar platinimas, elgesys, kuriuo siekiama riboti asmens apsisprendimo laisvę, poveikis darbuotojui, siekiant tam tikrų su darbu nesusijusių funkcijų (paslaugų) atlikimo.

Kokia darbdavio atsakomybė?

Darbdavys, atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, turi imtis jų šalinimo ir kontrolės priemonių, nustatyti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindinti su ja darbuotojus, organizuoti darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Ar gali būti atleidžiama iš darbo dėl smurto ir priekabiavimo?

Taip, Darbo kodekse nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju taip pat gali būti smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą. Tokie veiksmai gali būti laikomi šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.

Pranešimą rekomenduojama pateikti per kiek įmanoma trumpiausią laiką nuo skundžiamų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo dienos, kuriame turi būti nurodyti išsamūs paaiškinimai apie patirto smurto ar priekabiavimo situaciją, smurto apraiškas ir aplinkybes, nurodyti galimi liudytojai, pridėti turimi rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai. Pateikti pranešimą apie patirtą smurtą ir priekabiavimą reikia tokia tvarka, kokia nustatyta Darbdavio patvirtintoje smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.

Atsakomybė:

Įrodžius mobingą kalbama apie administracinę atsakomybę už saugių ir sveikų darbo sąlygų nesudarymą. Kuri, tiesa, nėra labai didelė, bet vis tik taikoma ir asmeniškai vadovui. Antras aspektas – neturtinės žalos atlyginimas, kurį teismai gali priteisti mobingą patyrusiam darbuotojui. Na, o kadangi labai dažnai mobingą lydi ir neteisėtas atleidimas iš darbo ir pan., tad teisiniai padariniai.

Tačiau be administracinės atsakomybės yra kitas aspektas, kuris dažnai darbdaviui yra daug svarbesnis. Tai – reputacija. Tokiose situacijose sunku išvengti viešumo, o jei tai yra nedidelė miesto bendruomenė, tai kalbos apie netinkamas darbo sąlygas gali lemti tam tikras reputacines krizes, taip pat sunkumus pritraukiant naujus darbuotojus, išlaikant esamus, nes tada padidėja jų kaita.

LKD informacija

Vaizdo įrašas parengtas įgyvendinant projektą „Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos rėmimas 2023 metais“, kurį finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM.

Vertimą atliko Lietuvių gestų kalbos vertimo centras.