Kada kreiptis į psichologą?
Situacijų pavyzdžiai, kada reikėtų kreiptis į psichologą.
Psichologas – tai specialistas, pasiruošęs išklausyti žmogų, turintį psichologinių sunkumų, padėti jam rasti išeitis iš susidariusios sudėtingos gyvenimo situacijos ir pasijusti geriau. Psichologas nėra gydytojas, todėl nereikia sirgti ar jausti organizmo sutrikimo požymius, jog galėtumėte į jį kreiptis. Į psichologą galite kreiptis, kai jaučiate poreikį pasikalbėti apie įvairiose gyvenimo srityse kylančius sunkumus, išgyvenimus, savo savijautą, nuotaiką ir kitais rūpimais klausimais, kad galėtumėte geriau suprasti patį save ir sau padėti.
Psichologinė būsena yra vienas iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką mūsų gyvenimo kokybei, fiziologinei būklei bei galimų ligų atsiradimui, todėl itin svarbu ja rūpintis, o prireikus – kreiptis pagalbos į psichologą.
Į psichologą galite kreiptis, kai:
- Išgyvenate psichologinę krizę dėl artimojo netekties, savo ar artimojo sunkios ligos, skyrybų, darbo ar gyvenamosios vietos praradimo, emigracijos.
- Vargina emociniai sunkumai: prislėgta nuotaika, nerimas, baimė, panika, pykčio proveržiai, dažna nuotaikų kaita; jaučiate nepasitikėjimą savimi. Emociniai sunkumai gali pasireikšti fizinės sveikatos pablogėjimu: energijos stoka, greitu nuovargiu, dėmesio koncentracijos stoka, pakitusiu miegu, valgymo, virškinimo, širdies darbo ir kvėpavimo sunkumais, galvos svaigimu, įvairių kūno vietų skausmais, kitais nemaloniais kūno pojūčiais, košmarais.
- Atrodo, kad yra per sunku gyventi, kyla minčių apie savižudybę.
- Vargina bendravimo sunkumai: sunku bendrauti, užmegzti naujus ryšius, palaikyti ilgalaikius santykius, tęsiasi ilgalaikiai konfliktai šeimoje, darbe, su draugais.
- Iškilo šeimos ar poros santykių sunkumų ir jų nepavyksta išspręsti patiems.
- Nesiseka išspręsti sunkumų, iškilusių dėl mokslų ar darbo.
- Turite žalingų įpročių, kurių bandote atsikratyti, bet nepavyksta.
- Iškyla sunkumų auklėjant vaikus, nesuprantate savo vaikų, jaučiate, kad prarandate su jais emocinį ryšį, nepavyksta su vaikais susitarti, susikalbėti, jie jūsų neklauso.
- Iškyla kitų psichologinių sunkumų, kurių savarankiškai ar padedant artimiesiems nepavyksta įveikti.
Į psichologą galite kreiptis ir dėl vaikų patiriamų psichologinių sunkumų:
- Vaikas turi emocinių sunkumų. Pavyzdžiui, pastebite ilgalaikę prastą vaiko nuotaiką: vaikas prislėgtas, vis liūdnas, dažnai verkia, jaučiasi vienišas, irzlus, labai jautrus, greitai, dažnai ir stipriai supyksta, jo nuotaikos labai greitai keičiasi. Emociniai vaikų sunkumai gali pasireikšti ir dažnais sveikatos skundais: vaikas dažnai skundžiasi pilvo, galvos, širdies skausmais, galvos svaigimu, pykinimu, sunkumu kvėpuoti, nors gydytojai nenustato jokios ligos; skundai ypač padažnėja vaikui nerimaujant jam nepalankiomis aplinkybėmis (ryte prieš einant į mokyklą, per atsiskaitymus mokykloje, kilus konfliktui su šeimos nariais ar draugais ir pan.).
- Vaikas turi adaptacijos sunkumų. Pavyzdžiui, jam sunku priprasti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, tokių kaip tėvų skyrybos, patėvio ar pamotės ir jų vaikų atsikraustymas į namus, brolio ar sesers gimimas, persikraustymas gyventi į kitą vietą, mokyklos ar klasės pakeitimas. Visiems vaikams reikia laiko priprasti prie tokių didelių gyvenimo pokyčių, jie gali jaustis liūdni, pasimetę ar pikti, tad tėvai turi būti kantrūs ir padėti vaikui. Vis dėlto jei vaikas ilgesnį laiką negali susitaikyti su pokyčiais, verta kreiptis pagalbos.
- Vaikas išgyvena potrauminį stresą dėl patirtų siaubingų, sukrečiančių įvykių, tokių kaip šeimos nario, draugo ar gyvūnėlio netektis, labai sunki paties vaiko ar artimojo liga, patirtas smurtas.
- Vaikas turi elgesio sunkumų. Pavyzdžiui, jums niekaip nepavyksta suvaldyti vaiko elgesio: vaikas neklauso, nesilaiko taisyklių namuose ir mokykloje, yra impulsyvus (apimtas emocijų elgiasi neapgalvotai), pratrūksta pykčiu (supykęs rėkia, keikiasi, mušasi, spardosi, kandžiojasi, tranko ir svaido daiktus, bėga tolyn nesidairydamas ir pan.) ar apgalvotai gąsdina kitus, skriaudžia vaikus ar gyvūnus, tyčia gadina daiktus, vagia.
- Vaikas vartoja žalingas medžiagas: rūko, geria alkoholinius gėrimus, vartoja narkotikus, gydytojo nepaskirtus vaistus, svaiginasi uostydamas lakias medžiagas ir pan.
- Vaikas turi bendravimo sunkumų: yra uždaras, vengia bendravimo; nepasitiki savimi, itin įsitempęs, drovus socialinėse situacijose, nori draugauti, bet nepavyksta susirasti draugų, patiria bendraamžių patyčias.
- Vaikas turi mokymosi sunkumų: jam sunku mokykloje mokytis, susikaupti per pamokas ar ruošiant namų darbus, nesupranta mokytojų aiškinimo, vis gauna prastus pažymius, nebenori mokytis, vengia eiti į mokyklą, neatlieka namų darbų, bėga iš pamokų.
- Vaikas turi valgymo sunkumų: įsitikinęs, kad yra per storas, nors taip nėra, siekia numesti svorio valgydamas labai mažai arba labai daug sportuodamas; persivalgo ir paskui išvemia maistą; turi labai siaurą maisto racioną.
- Vaikas turi miego sunkumų: vaikui sunku užmigti vakare, baisu eiti miegoti, vis prašosi pas tėvus į lovą, užmigęs dažnai sapnuoja košmarus, dažnai naktį prabunda, ryte prabunda per anksti ir nebegali užmigti; arba išmiegojęs visą naktį, ryte vis tiek būna neišsimiegojęs, būna apsnūdęs dienos metu, jaučia miego trūkumą.
- Namuose kyla šeimos santykių sunkumų: sunku suprasti vaiką, su juo susitarti, vaikai nesutaria tarpusavyje, dažnai pešasi.
NEMOKAMA PSICHOLOGINĖ PAGALBA GESTŲ KALBA
Psichologo paslaugos kurtiesiems ir neprigirdintiesiems yra nemokamos, jas finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM.
Šaltinis: Lietuvos psichologų sąjunga
Kokia jūsų reakcija?






