Interviu su Dovile Juodkaite

LKD turėjo galimybę pakalbinti Dovilę Juodkaitę – žmonių su negalia teisių aktyvistę, ekspertę ir buvusią Lietuvos negalios organizacijų forumo prezidentę, kuri daugelį metų dirba kartu su Lietuvos kurčiųjų draugija. Jos karjera skirta žmonių su negalia teisių gynimui ir advokacijai, užtikrinant, kad jų balsas būtų girdimas ir kad jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime bei prisidėti prie politinių sprendimų priėmimo. Dovilė taip pat yra Lietuvos Respublikos kandidatė į Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetą 2027-2030 metų kadencijai.

JT Neįgaliųjų teisių konvencija

Dovilė išsamiai pristato Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją, kaip svarbų pasaulinį dokumentą, skirtą žmonių su negalia teisėms ir jų įgyvendinimui. Konvencija įpareigoja valstybes užtikrinti visų žmonių su negalia teises lygiomis sąlygomis. Lietuva ratifikavo šią konvenciją 2010 metais, todėl ji tapo privalomu įsipareigojimu užtikrinti ir įgyvendinti konvencijoje numatytas teises.

Dovilė atkreipia dėmesį, kad konvencija yra ypač svarbi kurčiųjų bendruomenei, nes joje pripažįstama gestų kalba kaip bendravimo forma ir raginama užtikrinti tinkamas sąlygas, kurios leistų kurti ir palaikyti kultūrinį bei kalbinį identitetą. „Konvencijoje nurodoma, kad visiems asmenims su negalia turi būti viešai prieinama informacija jiems suprantamu būdu ir forma,“ – sako Dovilė.

Gestų kalbos svarba ir kultūrinis identitetas

Pasak jos, gestų kalbos įtvirtinimas kaip kurčiųjų gimtosios kalbos yra esminis žingsnis įtvirtinant kurčiųjų teises tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. „Gestų kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir jų kultūrinio bei kalbinio identiteto dalis, kurią privalome gerbti ir puoselėti,“ – sako Juodkaitė, akcentuodama būtinybę užtikrinti viešosios informacijos prieinamumą visiems suprantama kalba ir forma.

Kurčiųjų teisių situacija Lietuvoje

Kalbėdama apie dabartinę kurčiųjų teisių situaciją Lietuvoje, Dovilė pastebi, kad per pastaruosius dešimt metų keitėsi visuomenės požiūris į žmones su negalia. Nors išlieka iššūkių, ypač įvairių negalių turinčių asmenų grupių atžvilgiu, kurčiųjų bendruomenė vis labiau pripažįstama, o gestų kalbos ir paslaugų užtikrinimas gerėja.

„Džiaugiamės, kad kurčiųjų bendruomenė gauna daugiau viešosios informacijos, pateikiamos gestų kalba ir subtitrais. Tačiau svarbu, kad informacija būtų teikiama laiku ir tinkamai, ypač ekstremalių situacijų metu,“ – priduria Dovilė.

Kalbėdama apie konvenciją, ji išskiria kelis pagrindinius straipsnius, kurie tiesiogiai susiję su kurčiųjų bendruomene. Vienas jų – straipsnis apie gestų kalbos pripažinimą ir skatinimą, taip pat švietimo prieinamumą kurčiųjų vaikams, kurie turi teisę mokytis gimtąja kalba. Dovilė ypač pabrėžia informacijos prieinamumo svarbą ekstremalių situacijų metu: „Karo Ukrainoje, COVID-19 pandemijos ir kitų krizių metu tinkama ir laiku pateikiama informacija gestų kalba buvo gyvybiškai svarbi, tačiau šioje srityje dar turime ką patobulinti.“

Lietuvos pažanga ir iššūkiai

Dovilė džiaugiasi, kad Lietuva, per pastarąjį dešimtmetį, ženkliai pagerino neįgaliųjų teisių užtikrinimą. Ji pastebi, kad visuomenės požiūris į žmones su negalia keičiasi į gerąją pusę, nors vis dar yra iššūkių. Ypač svarbu užtikrinti tinkamą informacijos prieinamumą kurčiųjų bendruomenei – ne tik viešojoje erdvėje, bet ir politiniuose procesuose, kaip rinkimai.

„Vis dar yra sričių, kuriose reikia tobulėti – ypatingai informacijos ir paslaugų prieinamumo srityje. Tačiau matome teigiamus pokyčius, ir tikiu, kad šie pokyčiai toliau augs, ypač kurčiųjų bendruomenės dėka, kuri aktyviai siekia savo teisių ir prisideda prie visuomenės švietimo.“

Gestų kalbos įstatymas

Klausdama apie gestų kalbos įstatymą, Dovilė pabrėžia, kad nors kurčiųjų bendruomenė kėlė šį klausimą, svarbu ne tik įstatymų skaičius, bet ir jų turinys. „Lietuvoje gestų kalba buvo įtvirtinta Vyriausybės nutarimu 1995 metais, o naujajame Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme yra daug nuostatų, kurios padeda užtikrinti kurčiųjų teises,“ – sako ji.

Dovilė pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tik įstatymų buvimas, bet ir jų efektyvus įgyvendinimas bei visuomenės švietimas apie kurčiųjų bendruomenės poreikius ir teises. „Mūsų visuomenė turi pripažinti ir gerbti kiekvieno žmogaus su negalia, įskaitant ir kurčiųjų bendruomenės, teises,“ – reziumuoja ji.

Sveikinimas Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės Proga

Tarptautinės kurčiųjų savaitės proga Dovilė Juodkaitė linki kurčiųjų bendruomenei ir toliau stiprinti savo kultūrinį identitetą bei aktyviai dalyvauti visuomenėje: „Puoselėkite savo kalbą, kultūrą ir būkite aktyvūs visuomenės dalyviai. Jūsų balsas svarbus, ir mes visi turime ko iš jūsų pasimokyti. Tegu jūsų vertybės ir toliau šviečia kitiems, nes tik per bendravimą ir bendradarbiavimą galime pasiekti tikros įtraukties ir lygybės.“

Dovilė Juodkaitė – tikra įkvėpėja ir lyderė, kuri deda didžiules pastanga tam, kad neįgaliųjų teisės Lietuvoje būtų visapusiškai gerbiamos, o kurčiųjų bendruomenė jaustųsi lygiaverte visuomenės dalimi.

LKD informacija