"Super miestas 2019" konkurso akimirkos

Gruodžio 7 d. Vilniuje vyko jau ketvirtasis kurčiųjų bendruomenę ir lietuvių gestų kalbos vertėjus suvienijantis renginys – konkursas „Super miestas“. Penkios komandos iš Kauno, Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio ir Klaipėdos varžėsi dėl šauniausio miesto titulo. Vilniaus kolegijos aktų salėje netrūko kūrybiškumo, išmonės bei garsių palaikymo ovacijų, o konkurso dalyvius stebėjo budrios komisijos narių akys.

 

 

Namų darbai – tikra juoko dozė

Kaip ir kasmet, renginio konkursinę programą sudarė trys pagrindinės užduotys. Pirmoji jų – namų darbas: kiekviena komanda pagal organizatorių siūlytas temas turėjo parengti iki 5 min. trukmės humoristinį etiudą, kuriame privalėjo dalyvauti visi komandos nariai. Šiai užduočiai įgyvendinti buvo suteikta visiška improvizacijos ir kūrybiškumo laisvė.

Kuriozinių situacijų scenoje netrūko! Panevėžio ir Kauno komandos visiems surengė tikrą vestuvių fiestą, kurioje vos nebuvo ištekinta gestų kalbos vertėja, vyrai persirengė moterimis, o moterys – vyrais. Klaipėdiečiai aiškinosi, kaip svarbu kurtiesiems ir gestų kalbos vertėjams žinoti tikslius automobilio detalių pavadinimus ir gestus, kad norint išsikviesti meistrą sugedus automobiliui negautum tikros varlės, vilniečiai surengė humoristinę prokuroro ir kaltinamojo apklausą areštinėje, o šiauliečiai – tikrą meilės ir pavydo kupiną dramą kavinėje. Stebint pasirodymus buvo aišku, kad išmonės komandoms tikrai netrūksta, o parengti vaidinimai džiugino žiūrovus.

Pasukti galvas privertė protų mūšis

Antroji konkurso užduotis buvo skirta patikrinti komandų narių žinias apie Lietuvos kurčiųjų bendruomenę ir mūsų šalį. Ekrane išvydę klausimą, dalyviai turėjo kuo greičiau parodyti teisingą atsakymą komisijai ir žiūrovams.

Klausimai pareikalavo ne tik žinių, bet ir sumanumo, o scenoje pasipylė teisingų ir neteisingų atsakymų lavina, privertusi ne vieną nusišypsoti ar pakelti antakį tyliai klausiant „Kaip jie gali nežinoti atsakymo?“. Bet ar visi tikrai žino, kelintais metais buvo įsteigta Lietuvos kurčiųjų draugija, kiek kurčiasis orientacininkas Tomas Kuzminskis yra laimėjęs olimpinių aukso medalių, kelintais metais Laura Valytė laimėjo šokių projektą „Kviečiu šokti“ ar koks Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidento Kęstučio Vaišnoros ūgis?

Šiame etape taip pat netrūko ir klausimų apie Lietuvą bei Vilnių. Komandos turėjo atspėti, koks Vilniaus televizijos bokšto aukštis, kiek lietuvių kalbos abėcėlėje yra raidžių ar kiek kaimyninių šalių turi Lietuva. Kol scenoje virė adrenalino pilna kova tarp komandų, salėję susirinkę žiūrovai taip pat laužė galvas bandydami įspėti teisingus atsakymus.

Trečioje užduotyje – netikėtas meno kūrinys

Paskutinė konkurso užduotis atskleidė dalyvių bendradarbiavimo bei greitos reakcijos įgūdžius – visos komandos scenoje turėjo kuo greičiau sudėlioti renginio organizatorių paruoštą specialią dėlionę. Už šią užduotį taškai buvo skiriami atsižvelgiant į laiką, o komandų darbą scenoje atidžiai stebėjo komisijos nariai.

Pirmieji dėlionę įveikė Vilniaus miesto komanda, antri – kauniečiai. Sunkiausiai sekėsi Klaipėdos atstovams – jie šią užduotį atliko paskutiniai. Tačiau ne užduoties atlikimo greitis, o pati dėlionė sulaukė daugiausia susižavėjimo – tai buvo kauniečio dailininko Aurimo Matusevičiaus sukurtas Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) prezidento Kęstučio Vaišnoros šaržas. Unikalų meno kūrinį renginio organizatoriai padovanojo LKD prezidentui.

Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijai – 10 metų

Šventės metu ne tik virė įnirtinga kova dėl nugalėtojų titulo, bet taip pat simboliškai buvo paminėtas Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos (LGKVA) veiklos dešimtmetis. LGKVA prezidentas Mantas Radavičius visiems susirinkusiems papasakojo apie asociacijos įkūrimą, jos veiklą, įvardino per dešimt metų nuveiktus svarbiausius darbus ir įgyvendintus pasiekimus, tarp kurių paminėtos užsimezgusios tarptautinės partnerystės bei Lietuvoje pradėta gestų kalbos vertėjų atestacija.

Už indėlį kuriant LGKVA padėkos įteiktos Lietuvių gestų kalbos vertimo centro teritorinių skyrių vadovams Sandrai Kemeraitienei, Ramūnui Maciulevičiui, Nijolei Kaubrienei ir Danguolei Dragūnienei. Didžiausia padėka puoselėjant LGKVA veiklą buvo skirta asociacijos įkūrėjai ir ilgametei vadovei Ramunei Leonavičienei – jai buvo suteiktas LGKVA garbės prezidento titulas.

Rezultatai atskleidė nugalėtojus

Salėje susirinkę žiūrovai daugiau nei dvi valandas kantriai laukė renginio kulminacijos – nugalėtojų paskelbimo. Pristačiusios namų darbus ir įveikusios organizatorių parengtas užduotis, komandos rinko taškus. Visgi didžiausia atsakomybė vertinant komandų pasirodymus atiteko komisijos nariams, kurią sudarė Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Mykolas Balaišis, Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacijos valdybos narys Paulius Jurjonas, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos valdybos narė Alicija-Jolanta Dabulskienė, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro Švietimo pagalbos, vertinimo ir konsultavimo skyriaus vedėja Daiva Burkauskienė bei Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto garbės prezidentas Aleksas Jasiūnas.

Susumavus visus rezultatus paaiškėjo, kad penktą vietą konkurse užėmė Panevėžio komanda, ketvirtieji liko šiauliečiai, trečioji vieta atiteko klaipėdiečiams, antroji – kauniečiams, o daugiausiai taškų konkurse surinko ir „Super miesto“ titulą šiais metais iškovojo Vilniaus miesto komanda. Jiems buvo įteiktas pagrindinis prizas – nugalėtojų statulėlės.

Uždarymo metu renginio pereinamasis prizas – konkurso „Super miestas“ raktas – buvo įteiktas šiauliečiams. Tai reiškia, kad kitais metais penktasis – ir jau paskutinis – „Super miestas“ konkursas vyks Šiauliuose.

Konkursą „Super miestas“ organizavo VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centro Vilniaus teritorinis skyrius kartu su partneriais: Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija. Šventinę nuotaiką viso renginio metu kūrė ir savo pasirodymus žiūrovams dovanojo Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centro liaudies teatro „Mimika“ kolektyvas.

 

 Justina VERTELKAITĖ

"Akiračio" info.