Stasys Linkevičius - keturiasdešimt metų ištikimai su kurčiaisiais

Rugpjūčio 7 d., eidamas 76 metus, mirė didelį autoritetą tarp kurčiųjų turėjęs ilgametis draugijos narys, kultūrinio ir sportinio darbo organizatorius, darbo veteranas Stasys Linkevičius.

Mūsų sistemoje Stasys pradėjo dirbti 1968 m. gegužės 16 d. sporto instruktoriumi. Nuo pat pirmų dienų vienintelio jauno darbuotojo pečius užgulė sporto inventoriaus komplektavimo, varžybų organizavimo ir finansavimo, salių nuomos, trenerių paieškos rūpesčiai ir daugybė kitų.

1984-1990 m. jis ėjo Organizacinio masinio skyriaus viršininko pareigas. S. Linkevičiui buvo pavaldūs trys draugijos darbo barai: įdarbinimo, kultūros, sporto ir lietuvių gestų kalbos vertėjai. Jis buvo atsakingas už respublikinių, Pabaltijo ir tuometės Sovietų Sąjungos kurčiųjų varžybų organizavimą, komandų parengimą ir jų išsiuntimą į varžybas.

Stasys gerai suprato sporto reikšmę kurčiojo gyvenime ir siekė, kad sportas būtų prieinamas kuo didesniam būriui klausos negalios žmonių. Jam vadovaujant palengva augo čempionatuose, tarptautinėse varžybose dalyvaujančių komandų skaičius, o sportininkai iš daugelio varžybų parsiveždavo apdovanojimų. Visose šiose kelionėse S. Linkevičius buvo kurčiųjų globėjas, vertėjas, organizatorius, bičiulis.

Dirbant skyriaus viršininku padaugėjo organizacinio darbo. Prisidėjo LKD plenumų, prezidiumų, suvažiavimų organizavimo darbai, meninių programų ir pranešimų jiems rengimas. 1979 m. pirmą kartą prasiveria sovietinio bloko sienos – lietuvių sporto delegacija išvyksta į Lenkiją. Kad lietuviai sportininkai patektų į SSRS kurčiųjų rinktinę, atstovausiančią Sąjungai Pasaulio kurčiųjų žaidynėse, prireikdavo S. Linkevičiaus organizacinio talento ir begalinės kantrybės. Tuomet kiekvieno kandidato dokumentus tvirtindavo keletas partinių komitetų, kol „sutvirtinti“ parašai atsidurdavo Komunistų partijos CK Užsienio reikalų skyriuje. 1989 m. net du kartus Stasys važiavo į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas), kad lietuvių kurčiųjų delegacijos pasuose būtų įspaustos tranzitinės vizos į Švediją.

Jis rūpinosi ir kultūriniais draugijos narių poreikiais. Organizavo respublikinės meno saviveiklos apžiūras, meno dirbinių parodas, tarptautinius pantomimos teatrų festivalius, Pabaltijo ir respublikines meno šventes. Kol jų rengimas buvo LKD respublikinės valdybos žinioje, Stasys atlikdavo pagrindinio organizatoriaus darbą.

2001 m. įsteigus Respublikinį kurčiųjų reabilitacijos centrą Stasys tampa direktoriaus padėjėju, projektų vykdytoju. Puikiais organizaciniais gebėjimais pelnė autoritetą. Jis sugebėjo tai, ko negalėjo kiti dėl užsispyrimo ar darbštumo stokos. Dirbo vadovaujamas penkių LKD pirmininkų ir prezidentų bei penkių jų pavaduotojų, sukaupė solidų 42 metų mūsų sistemoje darbo stažą. Visuomet padėdavo pagalbos ir patarimo prašančiam bendradarbiui. 2010 m. išėjus į užtarnautą poilsį buvo kviečiamas padirbėti bei pasidalinti savo patirtimi. Pasižymėjo fenomenalia atmintimi datoms, vardams, įvykiams. Visa jo profesinė veikla buvo nepastebimas tarnavimas kurčiųjų poreikiams.

Sunki liga netikėtai šį taurų žmogų išplėšė iš mūsų tarpo. Bet jo geri, prasmingi darbai visada išliks mūsų atmintyje.

Kurčiųjų bendruomenės vardu Vanda VAITKUTĖ, „Akiračio“ inf.