Plinta dezinformacija socialiniuose tinkluose

Dezinformacija – tai tyčinis klaidingos informacijos skleidimas, kai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias, naujienas apie esamą situaciją ir taip apgauti žmones. Dezinformacijai skleisti naudojami įvairūs kanalai: naujienų portalai, televizija, radijas, laiškai, blogai, filmukai, straipsniai ir kt.

Pagrindinės pastaruoju metu plintančios dezinformacijos temos:

• Europos Sąjunga (ES) ir NATO – skleidžiama informacija, kad ES ir NATO yra didelis blogis, meluojama apie jų vykdomą veiklą ir pan.;
• Koronavirusas (COVID-19) ir karantinas – skleidžiama informacija, kad:

• Baltijos šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje) NATO kariai serga koronavirusu;
• koronaviruso nėra ir nereikia karantino;
• vaistai nuo koronaviruso jau sukurti, bet farmacijos įmonės tai slepia;
• dabar daug daugiau žmonių serga koronavirusu ir yra daug daugiau mirusių nuo koronaviruso žmonių, nei skelbia Vyriausybė.

Taip pat Brazilijoje atsirado viena melaginga teorija, kuri plinta visame pasaulyje – ši teorija teigia, kad nėra koronaviruso, o valdžia tik apgaudinėja žmones. Tam, kad ši melaginga informacija plistų, yra naudojamos nuotraukos, kuriose matosi kapinėse iškasti tušti karstai. Įdomu tai, kad šios nuotraukos tikros, bet darytos 2017 m., kol dar nebuvo koronaviruso. 2017 metais Brazilijoje buvo mokamos išmokos už mirusius šeimos narius, artimuosius, todėl žmonės, norėdami gauti pinigų, sutvarkydavo dokumentus, kuriuose įrašydavo, kad tas šeimos narys yra miręs, ir palaidydavo tuščius karstus. Dėl tokios apgavystės Brazilijoje kilo skandalas, todėl draudimo bendrovės, kurios mokėjo pinigus, iškasdavo karstus norėdamos patikrinti, kad žmogus tikrai mirė. Visa tai buvo fotografuojama, o dabar tos nuotraukos naudojamos melagingai informacijai apie koronavirusą skleisti.

Dezinformacija gali ne tik sukelti chaosą, bet ir užkrėsti virusu jūsų kompiuterį. Pavyzdžiui, jei jūs į el. paštą gaunate laišką su keistu, intriguojančiu pavadinimu ir atidarote, jūsų kompiuteris gali užsikrėsti virusu, o virusas gali prisijungti prie jūsų banko ir pasisavinti pinigus, pasisavinti jūsų asmeninę informaciją ir pan.

Siekiant nepakliūti į melagingos informacijos pinkles, reikėtų vadovautis keliomis svarbiomis taisyklėmis:

• Jei gaunate kažkokią informaciją Facebook ar Messenger, patikrinkite, kas tą informaciją jums siuntė. Galima pažiūrėti to siuntėjo paskyrą, istoriją ir nuotraukas. Jeigu matysite, kad nėra realaus žmogaus nuotraukų, nėra profilio nuotraukos, o tas žmogus ar puslapis sukurtas neseniai – tai klaidinga informacija. Jei tokio profilio anketos valdytojas komentuoja jūsų paskyroje ar siuntinėja jums žinutes, reikėtų paspausti „Report“ mygtuką.
• Jei jūs sekate įvairias Facebook grupes, kuriose dalinamasi informacija apie koronavirusą, skandalus, ES, NATO arba dalinamasi reklamomis ir žaidimų programėlėmis, reikia patikrinti, iš kur ta informacija. Jeigu informaciją parengė oficiali įstaiga, pavyzdžiui, LR Vyriausybė, LRT, nurodytas oficialus internetinio puslapio adresas, žinote, kad tokia organizacija iš tiesų egzistuoja, vadinasi, pateikta informacija yra patikima. Jeigu prie informacijos matote, kad nurodytas internetinis šaltinis jums neaiškus, parašytas nesuprantama kalba, didelė tikimybė, kad tai – dezinformacija.
• Jei jūs internete randate kažkokią informaciją ir norite ja dalinantis, reikia patikrinti, ar informacija yra patikima, gauta iš oficialių šaltinių, ar tik asmeninė kito žmogaus nuomonė. Kaip tai padaryti? Reikia informacija patikrinti gerai žinomuose televizijos, radijo, naujienų portalų, valstybės institucijų ar patikimų tarptautinių organizacijų skelbiamuose šaltiniuose, pavyzdžiui, LRT, LR Vyriausybės, ministerijų internetiniuose puslapiuose ir pan. Jei matote informaciją, bet kyla abejonių, ar ji tikra, geriau nespausti nuorodos ir neatidarinėti tokios informacijos.

Būkite dėmesingi!