LGK įstatymas – misija (ne)įmanoma?

Šiandien dauguma ES šalių pripažįsta savo gestų kalbą (-as) atskirame gestų kalbos įstatyme ar akte: Slovakija, Slovėnija, Belgija (Valonija), Kipras, Belgija (Flamandija), Vengrija, Ispanija, Suomija, Malta, Airija. Patys naujausi gestų kalbos pripažinimo įstatymai priimti Liuksemburge, Nyderlanduose, Rumunijoje, Bulgarijoje bei Italijoje. Tai parodo vyraujančią tendenciją, kad dauguma ES šalių renkasi modernų požiūrį į gestų kalbas, pripažįsta jas kaip natūralias kalbas ir reglamentuoja su jomis susijusias kalbines teises.

Deja, Lietuva pagal gestų kalbos pripažinimą įstatyminiu lygiu ES yra bene paskutinėje sąrašo vietoje. Ar lietuvių gestų kalbos įstatymas - misija (ne)įmanoma? Kokių veiksmų turime imtis šiandien, kad LGK įstatymas taptų realybe?

Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) kviečia kurčiųjų bendruomenės narius dalyvauti renginyje „LGK įstatymas – misija (ne)įmanoma“ - stebėti tiesioginę transliaciją ir dalyvauti diskusijoje.

Tiesioginė transliacija:

Renginio metu pranešimą apie 2021 m. parengtą gestų kalbos statuso Europos šalyse analizę bei gaires LGK įstatymui skaitys LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora.

Pranešimas bus tiesiogiai transliuojamas LKD Facebook paskyroje (registracijos nereikia).

Diskusija:

Po pranešimo Zoom platformoje vyks diskusija su kurčiųjų bendruomenės nariais dėl LGK įstatymo gairių ir jų įgyvendinimo.

BŪTINA REGISTRACIJA.

Prisijungimo nuoroda bus išsiųsta visiems užsiregistravusiems prieš renginį.

Diskusija viešai transliuojama nebus.

Pristatymas ir diskusija bus verčiami į lietuvių kalbą ir lietuvių gestų kalbą.

LKD informacija