Kas pasikeistų priėmus lietuvių gestų kalbos įstatymą?“ – atsako LKD valdybos nariai
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės metu savo mintimis pasidalijo LKD valdybos nariai.
„Gestų kalbos įstatymas yra labai svarbus, nes jis užtikrintų, kad lietuvių gestų kalba taptų pilnaverte, lygiaverte lietuvių kalbai. Įstatymas leistų sukurti nuoseklią gestų kalbos politiką, užtikrintų tyrimų, žodynų, kursų, švietimo plėtrą, aiškią strategiją ir finansavimą. Taip pat padėtų apginti kurčiųjų vaikus ir jų teisę mokytis dvikalbiu būdu – gestų ir lietuvių kalba.“
Kaip pabrėžia Kęstutis, daugelis Europos šalių jau yra priėmusios gestų kalbos įstatymus, kai kuriose valstybėse gestų kalbos teisės net įtvirtintos konstitucijoje. Lietuvai laikas žengti šį žingsnį.
Žiūrėkite vaizdo įrašą su Kęstučio atsakymais.
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės proga toliau kalbiname LKD valdybos narius. Šįkart – valdybos narį, atsakingą už gestų kalbos ir kurčiųjų prieinamumo klausimus, Arūną Bražinską. Jo paklausėme – kas pasikeistų priėmus lietuvių gestų kalbos įstatymą?
„Priėmus gestų kalbos įstatymą, gestų kalba būtų labiau ginama ir saugoma. Tai ypač svarbu švietime – nuo darželių iki universitetų. Įstatymas padėtų užtikrinti gestų kalbos prieigą vaikams, skatintų tyrimus ir suteiktų geresnes sąlygas vertėjams, kad kurčiųjų bendruomenė galėtų visapusiškai naudotis paslaugomis.“
Arūnas pabrėžia, kad gestų kalbos įstatymas – tai ne tik formalumas, o reali galimybė užtikrinti orumą, švietimą ir tinkamą prieinamumą kurčiųjų bendruomenei.
Žiūrėkite Arūno mintis vaizdo įraše:
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės proga kalbiname LKD valdybos narę, atsakingą už socialinius klausimus, Rimą Paulauskienę ir klausiame – kokią naudą atneštų lietuvių gestų kalbos įstatymas socialinėje srityje?
„Visų pirma, jis užtikrintų komunikacijos lygiateisiškumą ir sudarytų galimybes gauti daugiau socialinių paslaugų gestų kalba, kuri yra gimtoji kurčiųjų kalba. Įstatymas prisidėtų prie diskriminacijos mažinimo, stiprintų bendruomenės orumą ir užtikrintų gestų kalbos pripažinimą kaip lygiavertės kitoms kalboms. Be to, valstybė prisiimtų aiškią atsakomybę už socialinį teisingumą, lygias galimybes ir pagarbą žmogaus teisėms.“
Žiūrėkite Rimos mintis vaizdo įraše:
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės proga kalbiname buvusį LKD viceprezidentą, LKD valdybos narį, atsakingą už kultūros sritį, Mykolą Balaišį. Jo paklausėme – kas pasikeistų kultūros srityje, jei būtų priimtas lietuvių gestų kalbos įstatymas?
„Jeigu įstatymas būtų patvirtintas, televizijoje atsirastų daugiau vertimo į gestų kalbą ir subtitrų – tai pagerintų prieinamumą ir paslaugų kokybę. Tokie pokyčiai padarytų kultūrą prieinamesnę, o kurtieji galėtų aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.“
Žiūrėkite Mykolo mintis vaizdo įraše:
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės proga kalbiname LKD valdybos narį, atsakingą už viešinimą, Arnoldą Matulį. Jo paklausėme – kas pasikeistų internetinėje erdvėje, jei būtų priimtas lietuvių gestų kalbos įstatymas?
„Jei gestų kalbos įstatymas būtų priimtas, visi tekstai internete turėtų vertimą į gestų kalbą. Įsivaizduokite – kiekvienas galėtų laisvai skaityti ir žiūrėti informaciją gimtąja kalba. Tai būtų išties įspūdinga!“
Žiūrėkite Arnoldo mintis vaizdo įraše:
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės proga kalbiname LKD valdybos narį Martyną Lankutį, kuris kartu su Gina Ramanauskiene yra atsakingas už vidaus reikalus. Jo paklausėme – kas pasikeistų, jei būtų priimtas lietuvių gestų kalbos įstatymas?
LKD būstinė Šv. Kazimiero g., kaip ir visas Vilniaus istorinis centras, yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Martynas pabrėžia: „Lygiai taip pat gestų kalba yra mūsų gyvas paveldas – jį turime saugoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Įstatymas dar labiau apsaugotų tai, ką turime – mūsų identitetą ir kultūrą, kad jie neišnyktų.“
Žiūrėkite Martyno mintis vaizdo įraše:
Atsakymai skirtingi, bet jungia viena mintis – įstatymas užtikrintų, kad lietuvių gestų kalba būtų ginama, puoselėjama ir laikoma lygiaverte kitoms kalboms. Tai reiškia daugiau galimybių švietime, kultūroje, socialinėse paslaugose, geresnes sąlygas vertėjams, didesnį prieinamumą viešojoje erdvėje.
Valdybos narių balsai aiškiai rodo: gestų kalbos įstatymas nėra tik formalumas. Tai būtinas žingsnis, kad kurčiųjų bendruomenė Lietuvoje galėtų gyventi oriai, turėdama lygias galimybes.
Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės veiklos įgyvendinamos pagal projektą ,,Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos rėmimas 2025”, kurį finansuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie SADM”.
LKD informacija
Kokia jūsų reakcija?
