Dvikalbio ugdymo koncepcija LKNUC

Bilingvinio ugdymo samprata Lietuvoje pradėta vartoti prieš 20 metų, tačiau lig šiol susiduriama su įvairiais iššūkiais taikant dvikalbio ugdymo metodus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų švietimo įstaigose. Plačiau apie tai pasakoja LKNUC pedagogai.

 

Dvikalbio – arba bilingvinio – ugdymo koncepcija Lietuvoje atsirado daugiau nei prieš 20 metų. Jos tikslas – kad kurčiųjų švietimo įstaigose klausos negalią turintys vaikai būtų ugdomi paraleliai vartojant šnekamąją bei gestų kalbas. Šiuo atveju dvikalbis mokymas, kuriame viena naudojamų kalbų yra gestų kalba, turi daug pranašumų: ji tobulina kurčiųjų rašymo ir komunikacinę kompetenciją, plečia jų žodyną, didina informacijos prieinamumą ir yra viena iš prielaidų inkliuziniam ugdymui, be to, užtikrina sėkmingesnę kurčiųjų socialinę integraciją. Taigi lingvistinis kurčių mokinių ugdymas turi didelės įtakos jų asmenybės vystymuisi, tuo pačiu – ir ateities perspektyvoms. Kurčias vaikas, mokantis gestų kalbą ir bendraujantis ja, geriau įsisąmonina savo tapatybę ir suvokia savo priklausymą kurčiųjų bendruomenei.

Nors pastaruosius 20 metų yra teigiama, kad kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centruose bilingvinio ugdymo koncepcija yra įgyvendinama, tačiau šis įgyvendinimas yra labai sudėtingas procesas, sako Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) direktorė Svetlana Beniušienė: „Kai mes kalbame apie bilingvinio ugdymo koncepciją, mes kalbame apie puikų dviejų – lietuvių ir lietuvių gestų – kalbų valdymą. Ir čia atsiranda pagrindinės problemos: mes vis dar turime vyresnės kartos mokytojų, kuriems labai sunku suvokti tą perėjimą iš tų laikų, kuomet už gestų kalbos vartojimą buvo baudžiama, o vaikai buvo mokomi tik oraliniu metodu, ir staiga dabar gestų kalba turi būti pilnaverčiai naudojama. Jie, matyt, ir mąstymo negali niekaip pakeisti, plius – ir išmokti gestų kalbos jau arba negali, nes yra labai sunku, arba net nebenori jau kai kurie, arba nebemato prasmės galbūt, nes jau pensija artėja,“ – mintimis dalinasi LKNUC direktorė.

LKNUC biologijos mokytoja Inga Šilaikienė prisimena, kad jai pradėjus dirbti kurčiųjų ugdymo centre, čia buvo taikomi kitokie metodai nei dabar: „Anuomet daugumos mokytojų taikoma metodika buvo „klausimai – atsakymai“. Aišku, tai yra labai gera metodika, kuri ir dabar pasiteisina, bet tada vaikai buvo išmokę taip dirbti, kad pagal klausimą atranda tekste tokį pat maždaug atsakymą ir jiems nereikėdavo nė galvoti, kaip atsakyt į tą klausimą. Vėliau mes pradėjom tiesiog daugiau kelti tokius probleminius klausimus „Kodėl? Kaip?“, kad paaiškintume. Tokiu atveju jau turimos medžiagos neužtenka ir be gestų kalbos neišsiversi – čia jau būtina gestų kalba.“ – sako pedagogė.

Anot tyrimų, bilingvinis ugdymas gerina mokinių lingvistinę kompetenciją, tačiau stengiantis sudominti klausos negalią turinčius mokinius, pamokų metu labai svarbu naudoti vaizdinę medžiagą: vaizdo įrašus gestų kalba, plakatus, taip pat dėliones, atminties kortelėes, žaidimus ir kita. „Pamokos virtuvė, visų pirma, yra vizualumas,“ – sako LKNUC lietuvių kalbos mokytoja Vitalija Šlapšinskienė. „Turime ir įvairių  plakatų gramatikai mokyti, video filmukų gestų kalba. Dvikalbis ugdymas ir skatina, ir padeda kurtiesiems taisyklingai rašyti. Tai yra, manau, kiekvieno iš mūsų, čia dirbančių mokytojų, tikslas – išmokyti vaiką, turintį klausos negalią, rašyti be klaidų ir tobulinti žodyną.“ Anot V. Šlapšinskienės, nors pasiruošimas pamokai atima nemažai laiko, visgi naudojant dvikalbio ugdymo metodus mokiniai mato skirtumą tarp kalbų, atranda kalbų ryšius – ir tai padeda jiems išmokti rašytinės lietuvių kalbos.

Dvikalbio ugdymo metodas padeda pedagogui palaikyti ryšį su mokiniais – kai mokytojas moka gestų kalbą, jis žymiai paprasčiau gali mokiniams perteikti informaciją. Dėl to kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centruose stengiamasi kiek įmanoma taikyti bilingvinį ugdymo metodą. „Džiugu, kad pamažu viskas keičiasi. Pas mus ateina labai daug jaunų pedagogų, kuriems gestų kalba yra tikrai įdomus dalykas, jie noriai jos mokosi: mokosi papildomai ir savarankiškai, ieško kursų ir tiesiog bendraudami su vaikais puikiai išmoksta gestų kalbą ir ją vartoja per pamokas. Ir džiugu, kad tokių mokytojų kasmet daugėja. Ypatingai džiugu, kad ir kurtieji mokytojai jungiasi į kolektyvą, ir tada gestų kalba ir lietuvių kalba mūsų mokyklos bendruomenėje kuo toliau tuo labiau tampa lygiavertė su lietuvių kalba, nes mes ir su kolegomis turime visą laiką bendrauti gestų kalba.“ – džiaugiasi LKNUC direktorė S. Beniušienė.

Plačiau apie tai, kaip sekasi taikyti dvikalbio ugdymo metodiką LKNUC, kviečiame žiūrėti vaizdo įraše.

 

LKD informacija

 

Kokia jūsų reakcija?

like
1
dislike
0
love
1
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0