Interviu su Conor Brosnan

Praėjusią savaitę įvykusiuose asmeninio asistento mokymuose pranešimą pristatė Airijos Vyriausybėje jau 17 metų dirbantis kurčiasis Conor Brosnan. Pasikvietėme jį trumpam interviu. „Norėčiau pamatyti [Lietuvos] kurčiuosius, dirbančius Vyriausybėje. Tai yra tikrai įmanoma.“ - sako jis.

[Conor Brosnan pranešimo mokymų metu fragmentas]

Conor Brosnan: Man nepatinka, kai kurčiasis atvedamas pas mane, aš jo turiu klausinėti, aiškintis, kokios problemos... Turi būti ribos. Turi būti kalbamasi su klientais vienas po kito. Jeigu klientai ateina skirtingu laiku, tuomet viskas gerai. Nesutinku, jeigu jie ateina tuo pačiu metu.

[Mokymų fragmentas]

Kęstutis Vaišnora: Visi padėkokime ir paplokime jam.

Conor Brosnan: Ačiū visiems, kad esate čia.

[Interviu]

Jurgita Jankutė-Meškinė (Lietuvos kurčiųjų draugijos naujienų diktorė): Sveiki! Tai - airis Conor Brosnan, jo gesto vardas štai toks. Norėčiau paklausti - atvykote į Lietuvą vesti mokymų, perduoti dalyviams Airijos patirtį. Kokia jūsų profesija?

Conor Brosnan (Airijos Vyriausybės Užimtumo reikalų ir socialinės apsaugos departamento pareigūnas): Dirbu tarp girdinčiųjų, departamente, darbo grupėje, kuri atsakinga už socialinę informaciją, lygias teises. Ši sfera apima ir kurčiuosius, ir girdinčiuosius. Padedu kurtiesiems, kurie turi problemų su pinigais, padedu jiems rasti būdus, kaip jų gauti. Taip pat padedu surašyti dokumentus tiems, kurie turi problemų su anglų kalba. Mano užduočių sąrašas ilgas.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Sakote, kad jūs padedate kurtiesiems. Ar tai nėra Airijos kurčiųjų klubų pareiga?

Conor Brosnan: Dubline yra kurčiųjų asociacija, kuri padeda kurtiesiems. Corko mieste mes taip pat turime tokią organizaciją. Ten yra ir girdinčiųjų organizacija, kuri užsiima pagalba kurtiesiems. Kurčiųjų organizacija yra ir Vakarų Airijoje. Iš viso veikia apie 31 organizacija, valdoma girdinčiųjų ir 2-3, valdomos kurčiųjų. Jos yra Dubline, Corke ir vakarų Airijoje. Šios organizacijos dirba su savo miestais, regionais.

Dauguma organizacijų, padedančių kurtiesiems, yra valdomos girdinčiųjų. Pačių kurčiųjų organizacijų yra 3. Kurtieji mieliau lankosi kurčiųjų organizacijose, kadangi ten gauna daugiau pagalbos. Girdinčiųjų organizacijos priima griežtai pagal laiką, stipriai išlaiko oficialumą.

Taigi, yra dviejų tipų organizacijos.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Jūs dirbate girdinčiųjų organizacijoje, tačiau padedate kurtiesiems, tiesa?

Conor Brosnan: Taip.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Kaip jums pavyko ten įsidarbinti?

Conor Brosnan: Tai prasidėjo prieš 19 metų. Mano žmona tuomet laikraštyje pamatė skelbimą, kad kviečiami neįgalieji darbui socialinėje srityje. Paklausė, ar norėčiau, o aš ir sutikau.

Norint įsidarbinti, reikėjo praeiti testus: per labai trumpą laiką išspręsti matematikos, anglų kalbos užduotis. Tai buvo užduotys kurtiesiems. Akliesiems ir kitų negalių atstovams užduotys buvo kitokios.

Po poros mėnesių man pasakė, jog testą išlaikiau. Galvojau, jau iškart pradėsiu dirbti. Tačiau dar pusmetį vyko įvairūs darbo interviu, dar per sekančius 6 mėn. reikėjo praeiti medicininę patikrą, O dar per sekantį pusmetį gavau skambutį į namus. Tačiau aš juk kurčiasis. Pagal telefono numerį pažinau, kad skambina iš Dublino. Paprašiau savo dukros, kad perskambintų. Paaiškėjo, kad darbuotojas, kuriam davė mano numerį, nebuvo įspėtas, kad esu kurčiasis.

Manęs tuomet paklausė tik vieno klausimo - ar sutinku dirbti siūlomose pareigose, ar ne. Atsakiau - taip, sutinku. Po dviejų savaičių pradėjau dirbti, tai buvo prieš 17 metų.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Praėjo išties daug laiko. Ar visuomet norėjote dirbti pagalbos kurtiesiems srityje?

Conor Brosnan: Aš jau prieš tai kurčiųjų klube padėjau kurtiesiems. Organizuodavau šventes, sporto renginius, padėdavau. Dirbau ir sporto srityje, beje.

Pradėjęs dirbti naujame darbe turėjau ankstesnes veiklas nutraukti. Pasirinkau darbą. Tačiau ten galėjau daugiau padėti kurtiesiems. Pasitraukiau iš klubo veiklų. Tiesa, kartais manęs paprašydavo padėti, aš to neatsisakydavau, padėdavau. Negalėjau nekreipti dėmesio, padėdavau, man tai patinka.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Šiandien ryte [mokymų metu] buvo pranešimas apie atvejo vadybininko profesiją. Kokia jūsų nuomonė apie tai?

Conor Brosnan: Apie Airijos ar Lietuvos situaciją? Ar abu?

Tik Lietuvos? Matau, kad yra pliusų. Bet aš labiau norėčiau pamatyti kurčiuosius, dirbančius Vyriausybėje. Žinau, kad kurtieji gali. Kodėl jie turėtų negalėti? Jie gali išmokti visko, kas reikalinga. Komunikacija - ne barjeras. Galima susirašyti žinutėmis, el. paštu, kompiuteriu. Yra tiek daug būdų! Dabartiniais laikais viskas lengviau.

Žinau, kad kurtieji gali dirbti Vyriausybėje. Tai būtų puiku, norėčiau tai pamatyti. Nematau nieko negatyvaus tame.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Airijoje jūs dirbate vienas tarp girdinčiųjų. Ar yra kitų kurčiųjų, kurie dirbtų Vyriausybėje, girdinčiųjų aplinkoje?

Conor Brosnan: Pas mus [skyriuje] dirba dar vienas neprigirdintis, tačiau jis kalba šnekamąja kalba, gestų kalbos vartoja mažai. Džiaugiuosi, kad jis yra, padedame vienas kitam. Tačiau aš daugiau padedu kurtiesiems.

Dubline taip pat yra Vyriausybės skyriai, tačiau aš nežinau, ar jie dirba pagalbos srityje. Jie dirba ne "pirmose linijose", o labiau "užkadrinį" darbą. Ten dirba įvairios darbo grupės, kurios turi daug įvairiausių užduočių. Kurtieji ten dirbti negali. Bet yra pasų poskyris, ten yra dirbančių kurčiųjų. Galima į juos kreiptis dėl pasų.

Jie dirba kitokį darbą, nei aš. Tiesa, ten pagalbą kurtiesiems teikė vienas kurčiasis, kuris jau išėjo iš darbo. Kodėl - nežinau. Dabar vietoj jo dirba girdintis, kuris daugiausiai kalba, gestų kalbą moka šiek tiek. Tačiau tai nebuvo geras sprendimas, ten beveik nėra darbo. Likau vienas Vyriausybėje pagalbos srityje dirbantis kurčiasis.

Iš esmės, visoje Airijoje, Vyriausybėje, pagalbos kurtiesiems srityje iš kurčiųjų dirbu aš vienas. Dubline konkrečiai mano srityje dirbančių kurčiųjų nėra. Yra dirbančių kitose srityse.

Jurgita Jankutė-Meškinė: Ačiū jums!