Gestų kalbos teisė vaikams diena paminėta LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje

„Gestų kalbos teisė visiems vaikams!“ – štai tokia tema akcentuojama Tarptautinės kurčiųjų savaitės metu, rugsėjo 24 d. Šią dieną Lietuvos kurčiųjų draugija (LKD) suorganizavo uždarą renginį ir į draugiją pakvietė kurčiųjų mokyklų tarybų narius,  kuriems suorganizavo atvirų durų dieną bei susitikimą LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

Į draugiją atvyko 15 mokinių iš Vilniaus, Kauno ir Panevėžio kurčiųjų mokyklų. Dauguma jų LKD lankėsi pirmą kartą, todėl LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora supažindino vaikus su draugijos patalpomis, pristatė darbuotojus. Taip pat papasakojo ir apie LKD tikslus bei viziją, motyvuodamas jaunuosius svečius, kad kiekvienas iš jų - Lietuvos kurčiųjų draugijos ateitis, kad kiekvienas iš jų, baigę mokyklą, gali papildyti LKD darbuotojų ar savanorių komandą, tik svarbiausia – tikėti savimi. O pasitikėjimą savimi svarbu ugdyti dar mokykloje, todėl susėdę prie apskrito stalo, prezidentas kartu su mokiniais, diskutavo apie mokymosi sąlygas ugdymo centruose, su kokiomis problemomis mokiniai susiduria ir kokiu būdu jas būtų galima išspręsti. Po šio pokalbio visi iškeliavo į LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur dar kartą patys vaikai akcentavo, su kokiais iššūkiais susiduria mokyklos aplinkoje.

LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vaikų išklausyti atvyko ŠMM viceministrė Kornelija Tiesnesytė su kitais ministerijos darbuotojais.  Ministerijoje mokiniai dar kartą pabrėžė opiausias kurčiųjų ugdymo problemas: „Mokykloje dirbantys mokytojai yra tikrai geri, tačiau didžiausia problema, kad jie nemoka gestų kalbos. Į mokyklą atėję nauji, neprigirdintys mokiniai, bendrauja su mokytojais žodine kalba, todėl mes, kurtieji, liekame nuošalyje ir negalime įsilieti į bendravimą. Baigus 10 klasę galima pasirinkti mokslų programą 11 – 12 klasei, bet čia gestų kalbos programa nėra privaloma“ – štai tokias problemas ministerijos darbuotojams išvardino vilnietė Deimantė. Panevėžio kurčiųjų mokykloje besimokanti Justina taip pat papildė problemų sąrašą pabrėždama, kad girdintys tėvai, auginantys klausos negalią turinčius vaikus, patiria informacijos trūkumą: jie leidžia kurčius ar neprigirdinčius vaikus į bendro lavinimo mokyklas, kuriose vaikai susiduria su daugybe problemų ir patyčiomis. Šį faktą ji argumentavo realia patirtimi, kuomet girdintys tėvai leido jos kurčią draugę į bendro lavinimo mokyklą, tačiau praėjus 4 metams mergaitė pateko į kurčiųjų mokyklą ir džiaugiasi, kad pagaliau gali įsilieti į kolektyvą.

LKD prezidentas pratęsė moksleivės išsakytas mintis sakydamas, kad iš tiesų girdintys tėvai, kurie leidžia vaikus į bendro lavinimo mokyklą, praėjus 4 – 5 metams galiausiai atveda juos į kurčiųjų mokyklą ir čia susiduria su dar viena problema – krenta vaikų mokymosi rezultatai, nes vaikai pirmą kartą susiduria su gestų kalba ir, norint įsilieti į mokyklos aplinką, pirmiausia reikia išmokti gestų kalbą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrei pasiteiravus, o kaipgi vyksta pamoka kurčiųjų mokykloje, mokiniai atsakė, kad pirmiausia mokytojai gestikuliuodami ne visai aiškiai išdėsto informaciją, o visas užduotis tenka daryti patiems, savarankiškai. Švietimo pagalbos skyriaus vedėja akcentavo, kad mokytojai, nemokantys gestų kalbos, faktiškai negalėtų tokiose mokyklose dirbti. Įvertinus situaciją, kaip sprendimo būdą Ministerijos atstovai siūlė į mokytojų rengimo programas kaip pasirenkamąjį dalyką įtraukti ir gestų kalbą. Juolab, kad prieš kurį laiką lietuvių gestų kalba būsimiems mokytojams jau buvo siūloma kaip pasirenkamasis dalykas.

Mokiniai susiduria ir su kitomis problemomis, tokiomis kaip mokymosi programų kurtiesiems profesinėse mokyklose trūkumas ir pan., tačiau labiausiai pabrėžiama – gestų kalbos svarba mokytojams.

Šiai problemai spręsti LKD prezidentas pasiūlė svarstyti pasiūlymą dėl gestų kalbos specialistų etatų steigimo mokyklose. Tai būtų specialistai, kurie mokytų mokytojus, girdinčiuosius tėvus ir vaikus gestų kalbos, bet tai turi būti specialistai, o ne specialistai vertėjai ar pan.  Be to, Lietuvių gestų kalbos institutatas yra parengęs naują projektą dėl gestų kalbos kursų organizavimo keturiose kurčiųjų ugdymo įstaigose ir artimiausiu metu bus rengiami nemokami lietuvių gestų kalbos mokymai mokyklų bendruomenėms.

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie specialias mokymo priemones, kurių stokoja kurčiųjų mokyklos. Šiuo metu Nacionalinė švietimo agentūra tęsia Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro pradėtą ES projektą „Specialiųjų mokymo priemonių ir ugdymui skirtų techninės pagalbos priemonių įsigijimas“.  Tikimasi, kad šios priemonės bus nupirktos dar šiemet. Jos turėtų pasiekti visus keturis, Lietuvoje veikiančius, kurčiųjų ugdymo centrus. 

LKD info.

Akimirkas iš susitikimo su vaikais rasite ČIA.