Europos kurčiųjų sąjungos generalinė asamblėja

Gegužės 16-19 d. Rumunijos sostinėje Bukarešte vyko Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) generalinė asamblėja. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora ir Respublikinės valdybos narys Tomas Ivanauskas, atsakingas už kultūros sritį.

Europos kurčiųjų sąjungos generalinė asamblėja

Gegužės 16-19 d. Rumunijos sostinėje Bukarešte vyko Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) generalinė asamblėja. Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora ir Respublikinės valdybos narys Tomas Ivanauskas, atsakingas už kultūros sritį.

Seminaras      

Prieš prasidedant Generalinei asamblėjai buvo surengtas seminaras ir dirbta grupėse. Svečiai - Rusijos kurčiųjų asociacijos prezidentas Stanislavas Ivanovas ir viceprezidentė Lidija Frolova bei kiti atstovai pristatė projektą DeafSkills (kurčiųjų įgūdžiai). Šis projektas skatina kurčiųjų įdarbinimą ir stojimą į aukštąsias mokyklas, organizuojant pasirinktos profesijos konkursus. Pavyzdžiui, kirpėjai, siuvėjai, automechanikai ir kitų specialybių atstovai pagal savo profesiją per tam tikrą laiką turi apkirpti, padaryti šukuoseną, pasiūti drabužį, suremontuoti automobilį ir kt. Laimi tas, kuris tai atlieka greičiausiai ir kokybiškiausiai. Šį konkursą stebi įvairių įmonių vadovai ir aukštųjų mokyklų atstovai. Jie geriausiems pasiūlo darbo vietas arba studijas aukštosiose mokyklose. Projekto iniciatoriai tokius konkursus siūlė rengti savo valstybėse ir sutiko dalytis patirtimi juos organizuojant.

Antrojoje dalyje kiekviena valstybė (šiais metais dalyvavo 26 EUD narės iš visos Europos) turėjo trumpai pristatyti savo kurčiųjų asociacijos situaciją pagal nurodytus klausimus. Pateikiame Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) pristatymą pagal visoms valstybėms skirtus šabloninius klausimus. Lietuvos kurčiųjų draugija yra įsikūrusi Lietuvos sostinėje Vilniuje. LKD Respublikinę valdybą sudaro devyni nariai, iš jų – aštuoni kurtieji ir vienas girdintis asmuo, šeši vyrai ir trys moterys. Pagal pagrindinį LKD projektą dirba dvylika darbuotojų, iš jų septyni yra kurtieji ir penki girdintys asmenys, trys vyrai ir devynios moterys. LKD turi vienuolika asocijuotų organizacijų ir vienija daugiau nei 2700 narių. Taip pat buvo klausimų apie organizacijos tikslus ir finansavimą. Kiekvienam pristatymui buvo skirta po dešimt minučių,  LKD pristatė K. Vaišnora ir T. Ivanauskas tarptautine gestų kalba, nes tai pagrindinė kalba tarptautiniuose susitikimuose. 

Lyginant asociacijų situacijas daugiausia darbuotojų yra Bulgarijos kurčiųjų asociacijoje – net 144, o mažiausiai - Maltos ir Prancūzijos kurčiųjų asociacijose. Šiais metais Prancūzijos kurčiųjų asociacija organizuoja Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) kongresą ir suvažiavimą, kuris vyks liepos mėnesį, tačiau neturi darbuotojų. Šioje draugijoje visi yra savanoriai, jų yra net 60. Pagal finansavimą pirma vieta buvo skirta Italijos kurčiųjų asociacijai: jos biudžetą sudaro daugiau nei 10 mln. eurų. Nuspręsta tokius pristatymus daryti kas 2-3 metai, tačiau reikėtų detalesnio paaiškinimo, kaip skaičiuojamas biudžetas. Tai padės geriau susipažinti su kiekvienos asociacijos struktūra, sistema ir pamatyti jų skirtumus. EUD prezidentas Markku Jokinenas apibendrindamas seminarą teigė, kad organizacijų tikslai panašūs, lyginant juos kokie skirtingi buvo prieš dešimt ir daugiau metų.

Lietuva - pavyzdys ir kitoms valstybėms

Generalinėje asamblėjoje dalyvavo 26 valstybės, nors iš viso EUD priklauso  31 kurčiųjų asociacija skirtingų šalių. Delegatai, nepriklausomai nuo to, ar kurčiųjų asociacija delegavo vieną, ar du atstovus, turėjo tik vieną balsą. Jie patvirtino EUD veiklos ataskaitą, 2018 metų finansinę ataskaitą. 

Nuspręsta, kad EUD turi daugiau dėmesio skirti senjorams, nes Europa yra senstanti, todėl reikalinga ES fondų parama. Reikia dalytis patirtimi, kad būtų galima spręsti kurčiųjų senjorų problemas (senelių globos namų, slaugos, užimtumo, sveikatos, paslaugų prieinamumo gestų kalba). 

Rumunijos kurčiųjų draugija iškėlė problemą dėl savo valstybės draudimo kurtiesiems vairuoti bet kokios kategorijos transporto priemonę, įskaitant ir B kategorijos, jeigu asmuo nenaudoja klausos aparato. Net jei asmuo yra visiškai kurčias, jis privalo turėti klausos aparatą. EUD ir visos valstybės tai vertino kaip diskriminaciją, todėl nuspręsta Rumunijos kurčiųjų asociacijai padėti išspręsti šį klausimą. 

Huaweikompanija su EUD pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Bendradarbiaujant su dešimčia valstybių kurčiųjų asociacijų bus kuriama Huawei telefonams pritaikyta programėlė,  gebanti kompiuterinio avataro – gestų kalbos vertėjo (animuotas veikėjas, kuris kalba gestų kalba) versti rašytinius žodžius į gestų kalbą. Tai numatyta vaikams, kad jie skaitydami knygutes galėtų nuskenuoti žodžius ir telefone matytų avatarą – gestų kalbos vertėją, kuris jam tą žodį išvers į gestų kalbą. Tai nebus labai aiškus vertimas, nes nėra tiksliai atspindima veido išraiška. Buvo keliamas klausimas, kodėl pasirinktos būtent konkrečios 10 valstybių. Atsakyta, kad pati Huawei kompanija pasirinko tam tikras valstybes. Buvo rekomenduota kreiptis į savo šalies Huawei kompanijos atstovybę ir prašyti skirti tam finansavimą. Austrijos kurčiųjų draugijos atstovas pasidalijo patirtimi, kad jų šalyje jau iškilo problema, nes televizijų kompanijos nebenori užsakyti realių gestų kalbos vertėjų ir norėtų orientuotis į avatarus. EUD pozicija, kad avataras gali būti naudojamas tik bazinei informacijai išversti, o ne sudėtingiems vertimams, tokiems kaip teismai, medicina, policija, televizija ir kt.

Ispanijos kurčiųjų draugijos atstovės pristatė Ispanijoje vykusią Europos kurčiųjų moterų teisių konferenciją. Joje dalyvavo dauguma lyderių, kurčiųjų moterų iš Europos. Jos ragino kiekvienoje valstybėje turėti kurčiųjų moterų teisių gynimo grupę ar organizaciją, kuri gintų moterų teises, nes kurčios moterys ir mergaitės patiria diskriminaciją dėl lyties, dėl negalios, dėl kalbos. Būtina šviesti kurčiųjų mokykloje besimokančias mergaites, aiškinti apie jų teises, kad užaugusios gebėtų atpažinti diskriminacijos apraiškas dėl lyties ir ginti save.

EUD prezidentas M. Jokinenas ir Europos gestų kalbos pedagogų tinklo (ENSLT) prezidentas Luigi Lerose visų akivaizdoje pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir paragino EUD nares – kurčiųjų asociacijas kurti savo šalyje gestų kalbos pedagogų tinklą, kad ateityje galėtų prisijungti prie ENSLT ir dalytis patirtimi. 

Vizito metu įvairių šalių EUD delegatai turėjo galimybę apsilankyti Rumunijos kurčiųjų draugijos patalpose, nes šie metai Rumunijos kurčiųjų bendruomenei yra ypatingi - švenčiamas organizacijos gyvavimo 100-metis! 

Įspūdžių daug, o Lietuvos kurčiųjų draugija ir Lietuva buvo puikiai įvertina dėl aukšto lygio gestų kalbos vertimo paslaugų teikimo sistemos ir aktyvaus bendradarbiavimo politiniu lygmeniu. Lietuva yra pavyzdys ir kitoms Europos valstybėms. Taip pat Lietuva vertinama kaip atvira valstybė jaunimo bendruomenei, nes LKD prezidentas K. Vaišnora yra vienas jauniausių prezidentų, palyginti su kitomis Europos kurčiųjų asociacijomis. 

Kitais metais EUD generalinė asamblėja vyks Kroatijoje.

LKD info