Užgavėnių istorija ir tradicijos

Informacija gestų kalba apie Užgavėnių istoriją ir tradicijas.

 

Užgavėnės

Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant kuo greičiau prisišaukti pavasarį. Ši šventė taip pat skirta ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti.

Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų. Šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.

Užgavėnių šventės laikas

Užgavėnės pastovios datos neturi – jos švenčiamos likus septynios savaitėms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Užgavėnės visada švenčiamos antradienį.

Istorija

Seniau Užgavėnės buvo vadinamos Ragučio švente.

Per Užgavėnes tradiciškai buvo dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.

Anksčiau Užgavėnių dieną buvo stebimi orai ir pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks – derlius: jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai, javai augs bet kur pasėti, o jeigu Užgavėnių dieną kiemuose pilna sniego – tai ir Velykos bus su sniegu.

Užgavėnių valgiai

Užgavėnės – diena be dietų: tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi – būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7-12 kartų.

Per Užgavėnes valgomi įvairūs valgiai: šiupinys, spurgos, šaltiena ir t.t., bet pats populiariausias patiekalas – blynai. Blynus kepa iš miltų, iš bulvių, su įdarais, saldžius, sūrius, didelius ir mažus – įvairiausius.

Kodėl tokie svarbūs per Užgavėnes blynai? Todėl, kad blynas yra apvalus, o anksčiau apskritimas buvo suvokiamas kaip neprieinama erdvė piktosioms dvasioms. Kita vertus, karštas, didelis, geltonas blynas – sugrįžtančios saulės simbolis.

 

 

 

Užgavėnių stabai bei kaukės

Vienas pagrindinių Užgavėnių šventės atributų – kaukės ir persirengėliai.

Anksčiau kaukės buvo daromos iš medžio žievės, avies arba kitokio kailio, gyvulių kaukolių, vėliau iš popieriaus, kartono, ir kitų medžiagų. Svarbu, kad kaukės būtų juokingos: išryškinama didelė nosis, burnos su kreivais dantimis, daromos nevienodos akys ir pan.

Tuomet, kai persirengėliai kaukių nebesidėdavo, veidą (ūsus, barzdas, skruostus) išsipaišydavo anglimi, suodžiais arba net raudonais burokėliais.

Dažnas vyras persirengdavo moterimi, o moterys – neretai vyrais. Persirengėliai vaizduodavo ir mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“.

Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti kokį buities rakandą.

Užgavėnių dėmesio centre – Morė. Ji – vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Žinomi dar ir kiti jos vardai: Kotrė, Raseinių Magdė, Raseinių Kotrė, Balsių Kotrė. Vadinta ji dar pasileidėle Kotre, Globėja, Motinėle, Visų žydų motina. 

Anksčiau sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus – buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

Labai svarbi Užgavėnių tradicija – Kanapinio ir Lašininio kova.

Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje ar ant kaklo, kartais su kiaulės galvos kauke.

Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti.

Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių laukiamu pavasariu.

 

Daugiau informacijos čia: Užgavėnės

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0