Teisinis nacionalinių gestų kalbų pripažinimas

Kurtieji visame pasaulyje anksčiau susidurdavo ir kai kur vis dar susiduria su diskriminacija dėl savo nacionalinių gestų kalbų vartojimo. Neigiamas visuomenės ir valdžios požiūris neleidžia kurtiesiems laisvai bendrauti savo gimtąja kalba, taip pat dažnai susiduriama su situacijomis, kai kurtieji kasdieniame gyvenime negali gauti naujienų ir informacijos jiems suprantamiausia kalba. Tai ypač aktualu švietimo įstaigose, o koronaviruso pandemija parodė, kad būtina toliau stengtis užtikrinti teisę kurtiesiems gauti informaciją gestų kalba kritinėse situacijose ir humanitarinių nelaimių metu.

Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD) mano, kad gestų kalbos teisinis nepripažinimas nacionaliniu lygiu yra šiurkštus kurčiųjų žmogaus teisių pažeidimas.

WFD parengotje 2020–2030 m. strategijoje raginama skatinti teisinį nacionalinių gestų kalbų pripažinimą. Esame įsipareigoję remti savo narius (nacionalines kurčiųjų asociacijas), siekiant prasmingo teisinio jų nacionalinių gestų kalbų pripažinimo. Visos šalys pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją privalo skatinti teisinį savo nacionalinių gestų kalbų pripažinimą.

Pasaulio kurčiųjų federacija džiaugiasi galėdama pristatyti infografiką su informacija apie Jungtinių Tautų valstybes nares, kuriose gestų kalbos oficialiai pripažintos nacionaliniu lygiu. Čia sužymėti įvairių šalių teisės aktai, pripažįstantys kurčiųjų teisę vartoti nacionalines gestų kalbas įvairiose gyvenimo srityse.

Ši infografikas iliustruoja įvairius teisinius pagrindus, kuriuos šalys priėmė siekdamos pripažinti kurčiųjų kalbines ir kultūrines teises. Šalių pripažinta teisinė bazė skatina suprasti nacionalines gestų kalbas kaip tos šalies kalbinės ekologijos dalį (Murray, 2020) ir leidžia kurtiesiems naudotis savo žmogaus teisėmis visose gyvenimo srityse.

Prasmingas teisinis nacionalinių gestų kalbų pripažinimas leidžia geriau naudotis žmogaus teisėmis.

Šio infografiko tikslas – dalytis informacija ir stebėti gestų kalbos teisinio pripažinimo pažangą pasaulyje. Ši aprašomoji iliustracija turėtų motyvuoti šalis, kurios ir toliau pasisako už teisinį savo gestų kalbų pripažinimą, taip pat įkvėpti stiprinti esamą politiką, susijusią su gestų kalbomis.

Infografike pavaizduotas pasaulio žemėlapis šviesiai pilkame fone, kuriame šalys pavaizduotos dviem spalvomis: mėlyna – tai šalys, kurios jau pripažino gestų kalbą, o pilka – tai šalys, kurios gestų kalbos pripažinimo dar nepasiekė. Žemėlapyje paryškintos šios šalys: Kanada, Gvatemala, Paragvajus, Čilė, Jungtinė Karalystė, Italija, Bulgarija, Uganda, Uzbekistanas, Filipinai ir Fidžis su trumpu aprašymu ir gestų kalbos pripažinimo data.

Po žemėlapiu, kairėje pusėje, yra skirtingų spalvų diagrama su naudojamų spalvų aiškinamuoju tekstu. Šalia dešinėje yra mėlynųjų šalių sąrašas su metais, kai jos gavo teisinį pripažinimą, ir vienas ar du maži kvadratėliai su spalva, kuri atspindi teisės aktų tipą, pripažįstantį nacionalinę gestų kalbą jų šalyje.

Teisinės bazės kategorijų aprašymas:

Šiame infografike pateikiami Jungtinių Tautų valstybių narių nacionalinio lygmens teisės aktai. Tai neapima subnacionalinio pripažinimo teisės aktų. Norėdami gauti daugiau informacijos apie konkrečias šalis, kreipkitės į jų nacionalinę kurčiųjų asociaciją. Kosovas ir Palestinos teritorijos, remiantis XX WFD Generalinės Asamblėjos balsavimu, yra eilinės WFD narės ir taip pat pažymėtos šiame žemėlapyje.

Teisinės sistemos visame pasaulyje turi skirtumų ir panašumų. Įstatymai visame pasaulyje yra labai įvairūs savo pobūdžiu ir apimtimi, čia pateikta įstatymų kategorijų tvarka ir tipai, kaip anksčiau yra teigęs De Meulder (2015), savaime nesudaro hierarchijos ar rango, o tik pateikia paprasčiausius skirtingų teisinių struktūrų aprašymus.

Šaltinis: Pasaulio kurčiųjų federacijos informacija