Susitikimas su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Susitikimas su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Šiandien Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora, kultūrinių renginių organizatorė Justina Vertelkaitė ir viešųjų ryšių koordinatorė Vaida Lukošiūtė susitiko su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstove ryšiams su visuomene Izabele Švaraite, Teisės skyriaus vyresniuoju patarėju Vyčiu Maliuoliu ir Teisės skyriaus teisininku Karoliu Čepu.

Susitikimo metu vyko diskusija dėl bendradarbiavimo bei buvo aptarti klausimai, su kokiomis diskriminacinio pobūdžio problemomis susiduria klausos negalia turintys Lietuvos piliečiai, kai yra pažeidžiamos jų teisės arba jaučiama nelygybė.

Dar prieš pokalbį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė paminėjo, jog labai svarbu yra sukurti informacinį vaizdo pranešimą gestų kalba, kuriame klausos negalią turintys žmonės būtų supažindinti su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir jos funkcijomis, jog esant teisių pažeidimams, patyrus diskriminaciją ar nelygybę, žinotų, kad gali savo skundus pateikti tarnybai. Džiugi žinia kurtiesiems – siekiama, kad Tarnyboje būtų priimami gestų kalba pateikiami video skundai.

Susitikimo metu buvo aptartos ir kelios problemos, su kuriomis įprastai susiduria klausos negalią turintys žmonės, patiriantys nelygybę:

  • Dažnai darbdaviai atsisako darbinti klausos negalią turinčius asmenis dėl jų turimos negalios, tačiau neįvertina situacijos, kad daugelis darbo vietų yra arba gali būti pritaikyta kurtiesiems. Pagrindinė atsisakymo priimti klausos negalią turintį žmogų į darbą – baimė nesusikalbėti.
  • Skaudžiausias faktas darbo klausimu yra kuomet klausos negalią turintys darbuotojai gauna ženkliai mažesnius atlyginimus nei girdintys kolegos, argumentuojant, kad kurtieji gauna šalpos išmokas.
  • Pasaulyje pripažintas faktas, kad kurtieji – geriausi vairuotojai – nepadrąsina ir darbdavių darbinti kurčiuosius kaip didelių gabaritų transporto priemonių vairuotojus. Čia jaučiama nelygybė – teisę vairuoti turi, tačiau dirbti – ne.
  • Bene labiausiai diskutuotina tema – dėl kochlearinių implantų. Kochleariniai implantai Lietuvoje yra pilnai kompensuojami, o klausos aparatai finansuojami tik dalinai. Kompensacijos dydis yra labai menkas, be to, kompensacija yra taikoma tik vienam aparatui. Tokia nelygybė iškelia problemą: girdintys tėvai dažnai renkasi nemokamą variantą, nes neturi iš ko rinktis, kadangi įsigyti klausos aparatus išgali tikrai ne kiekvienas. Kalbant apie lygių teisių pažeidimą, čia taip pat diskutuojama, ar nėra pažeidžiama vaiko teisė rinktis, nes sprendimą, kokia technika yra tinkamiausia vaikui, priima jo tėvai.  

Teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Vytis Maliuolis taip pat domėjosi ir kurčiųjų švietimo klausimais, situacija kurčiųjų mokyklose bei galimybėmis klausos negalią turintiems asmenims siekti aukštojo mokslo. Šiuo klausimu pagrindinė problema – vertėjų trūkumas: nesant šimtaprocentinio gestų kalbos vertėjų paslaugų užtikrinimo aukštosiose mokyklose, šiandien kurtieji vis dar baiminasi stoti į kolegijas ar universitetus, nes tenka susidurti su komunikacijos iššūkiais.

Susitikimo metu buvo aptarti ir kiti kurčiųjų bendruomenei aktualūs klausimai, tačiau apžvelgta tik labai maža dalis problemų, su kuriomis susiduria klausos negalią turintys žmonės. Siekdami šias problemas iškelti į viešumą, pradėti apie jas kalbėti, o svarbiausia – spręsti, Lietuvos kurčiųjų draugija nutarė palaikyti ryšius su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba ir kartu siekti, kad lygių galimybių klausimai ir bendro pobūdžio informacija būtų prieinama klausos negalią turintiems asmenims.

Dėkojame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovams už pakvietimą į susitikimą ir galimybę dirbti kartu!

LKD info.

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
1
wow
1