Šuo asistentas Naras – geriausias kurčiojo draugas

Pokalbis su Vytautu Pivoru apie jo šunį asistentą Narą.

 

Naras – pirmasis Lietuvoje rengiamas šuo asistentas kurčiajam. Šiuo metu kartu su juo dresūros mokykloje rengiami dar keturi keturkojai, kurie netrukus asistuos negalią turintiems žmonėms.

Apie ypatingus Naro gebėjimus kalbamės su jo šeimininku Vytautu Pivoru.

- Kas yra šuo asistentas?

- Šuo asistentas padeda žmonėms, turintiems tokias negalias kaip, pavyzdžiui, kurtumą, protinę negalią, yra paralyžiuoti arba turintiems judėjimo sunkumų. Aklieji turi šunis vedlius, tik nesupainiokite – tai ne tas pats, kas šuo asistentas.

Man šis šuo perduoda aplinkos garsus: kai kas nors skambina į duris, kai vaikai šaukia, verkia arba kviečia mane. Būdamas kitame kambaryje aš viso to nepastebėčiau ir nesureaguočiau, nes negirdžiu, o šiuos garsus išgirdęs šuo mane įspėja. Šuo asistentas yra tikslingai mokomas perteikti aplinkos garsus kurtiesiems.

- Kodėl sugalvojote įsigyti šunį asistentą?

Tai gana juokinga istorija. Keliaujant po Australiją sūnus sugalvojo parašyti laišką Kalėdų Seneliui. Jis dovanų gauti norėjo šunį. Grįžus namo po kiek laiko internete pamačiau Ajanos Lolat fondo skelbimą, kad ieškomi projekto dalyviai, kurie norėtų šuns asistento. Iš pradžių pagalvojau, kad gal nereikia, bet vėliau pamačiau, kad ir kiti kurtieji dalinasi šia informacija. Tuomet pasitariau su žmona Nijole, ji pamanė, kad būtų visai įdomu, tad nusprendėme daugiau pasidomėti šiuo projektu.

Susisiekiau su projekto organizatoriais ir visai netrukus gavau kvietimą pasikalbėti plačiau. Užsisakiau vertėją, o nuvykus man suteikė daug informacijos, papasakojo, kokios yra sąlygos ir pan. Iš pradžių truputį dvejojau, bet nusprendžiau pabandyti, pažiūrėti kaip seksis. Greitai viskas buvo sutvarkyta, ir taip gruodžio 22 d. Naras atsirado mūsų šeimoje. Jis tapo išankstine Kalėdų dovana, apie kurią vaikai nieko nežinojo ir kuria visi labai džiaugiasi iki šiol.

- Kaip išrinkote šuniui Naro vardą?

- Mūsų šeimos narių vardai prasideda raidėmis V, M ir N: du vardai yra iš V, du iš M, o žmonos vardas iš N, todėl ieškojome šuns vardo iš N raidės. Mūsų šeimoje yra kurčiųjų, tad vardas Naras puikiai tiko, nes po vandeniu panėrę narai taip pat negirdi jokių aplinkos garsų. Naras taip pat turi ir savo vardą-gestą, tačiau mes retai jį naudojame.

- Kaip Narui sekasi dresūros pamokose?

- Paprastai dresuojant šunį nekyla jokių keblumų, bet norint išmokyti šunį asistentą ar šunį vedlį reikia laikytis specialių tarptautinių reikalavimų.

Iš pradžių dresūros pamokos su treneriu trukdavo po vieną valandą. Treniruotės metu treneris mokydavo, kaip teisingai dirbti su šunimi, kad iki kitos pamokos treniruotume Narą savarankiškai. Patys namie šunį dresuodavome po penkias minutes – tiek laiko užtenka, nes kitu atveju šuo pavargsta. Yra teigiančių, kad šuo yra blogas, užsispyręs, nes dresuojant neklauso komandų, o iš tikrųjų yra ne taip – šuo tiesiog pavargsta ir nebežino, ką daryti.

Dresuojant Narą ir mokant jį tokių komandų kaip „Gulėti“ ar „Sėdėti“ aš pastebėjau, kad jis nuolat žiovauja, tik negalėdavau suprasti kodėl. Kai paklausiau trenerio, kodėl jis taip elgiasi, man paaiškino, kad šuo nuobodžiauja, jam tiesiog neįdomu atlikti pratimus. Pasirodo, taip daro ir kiti šunys (juokiasi).

- O kaip pavyksta duoti šuniui komandas nenaudojant balso?

- Dresuojant šunį asistentą kurčiajam yra naudojami švilpukai ir specialūs pulteliai, kurių skleidžiamo garso žmogaus ausis negirdi. Pavyzdžiui, norint pagirti šunį už gerai atliktą komandą, pakanka paspausti mygtuką, ir šuo supranta mygtuko skleidžiamą garsą kaip pagyrimą. Arba jei šuo nubėgo tolėliau, nereikia šaukti jį kviečiant – tereikia sušvilpti švilpuku, ir šuo atbėga. Kurtiesiems labai patogu.

- Ar yra dresūros taisyklės, kurių griežtai reikia laikytis rengiant šunį asistentą?

- Taip. Dresuojamas šuo negali laisvai bėgioti, jei aplinkui yra pašalinių žmonių, - jis nuolat turi būti šalia šeimininko. Galvojau, kad šuniui dėl to gali būti nuobodu, bet jis džiaugiasi būdamas šalia manęs. Be to, žaisti su juo gali visi šeimos nariai, tačiau su svetimais žmonėmis tai daryti draudžiama.

- Lietuvoje šunys asistentai pradėti rengti pirmą kartą. Kam kilo ši idėja?

- Šunys asistentai Lietuvoje pradėti rengti Ajanos Lolat iniciatyva, įkūrus „Mulan fondą“. Šunims asistentams reikalinga ir speciali pažyma, kad jie būtų įleidžiami į parduotuves, viešąjį transportą ir kitas įstaigas be apribojimų, nes šiuo metu Lietuvoje nėra tokio įstatymo. Taigi „Mulan fondo“ tikslas – šunų asistentų teisinės bazės reglamentavimas.

Taip pat siekiama ir tarptautinio pripažinimo. Remiantis taisyklėmis, fondas siekia apmokyti penkis šunis asistentus. Jei šie šunys išlaikys tarptautinės komisijos egzaminą, jiems bus išduoti sertifikatai, kuriuos gavus „Mulan fondas“ galės toliau rengti šunis asistentus.

Šiuo metu ruošiami penki šunys: vienas kurčiajam, vienas autizmo spektro sutrikimą turinčiam berniukui, du cerebriniu paralyžiumi sergantiems asmenims, na, o vienas šuo asistentas kol kas neturi šeimininko. Galbūt ateityje dar kuri nors kurčiųjų šeima norės tokio pagalbininko ir priims jį į savo namus.

 

Narą galite sekti jo asmeninėje Instagram paskyroje @hearing_dog_naras_for_deaf

Daugiau informacijos apie šunų asistentų rengimo programą galima rasti internetinėje svetainėje www.mulanfondas.lt.

 

LKD informacija

 

 

Kokia jūsų reakcija?

like
3
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0