Stiprinama pagalbos sistema bendrosioms mokykloms

Vyriausybė pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose.

Numatoma, kad pamokose bei kitose mokinių veiklose, būreliuose, kuriuos lanko neįgalieji vaikai, dalyvaus du mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, taip pat mokinio padėjėjai. Taip pat numatoma daugiau alternatyvios komunikacijos priemonių: kai mokykloje ugdomas regėjimo ar klausos negalią turintis mokinys, turi būti naudojamos knygos brailio raštu, specialūs žymėjimai ar gestų kalba.

Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2025 m. Nuo 2025 metų rugsėjo bendrosios mokyklos nebegalės atsisakyti priimti specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ir nukreipti juos į specialiąsias mokyklas, kaip tai daroma dabar. Nuo dabar iki 2025 metų savivaldybės, mokyklos turi pasiruošti, kad vaikams su spec. poreikiais būtų sukurtos visos sąlygos mokytis, o valstybė - skirti reikiamų lėšų.

Parengtame įstatymo įgyvendinimo priemonių plane numatoma, kad nuo 2021 m. bendrosios paskirties mokyklos klasėje, kurioje yra didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, galės dirbti du mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais bei mokinio padėjėjais. Nustatoma, kad specialiąją pedagoginę pagalbą teikia tik asmenys, įgiję aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą.

Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose taip pat turės būti sudarytos sąlygos kurčiajam mokytis gimtosios gestų kalbos. Mokyklos, atsižvelgusios į mokinių skaičių, kuriems reikalingas gestų kalbos mokytojas, atitinkamai pasirinks paslaugos teikimo būdą ir formą. Pvz., steigs gestų kalbos mokytojo pareigybę, pirks paslaugą iš centrų ar laisvųjų mokytojų, teiks paslaugą mokykloje arba specialiojo ugdymo centre priimtinomis vaikui formomis: tiesiogiai, nuotoliniu būdu ar mišriai.

Sukūrus tinkamas sąlygos bendrosiose mokyklose, mažėtų specialiųjų mokyklų poreikis. Siūloma, kad dalis jų galėtų tapti regioniniais švietimo pagalbos centrais, teikiančiais konsultacijas, pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai, o kitas siūloma prijungti prie bendrojo ugdymo mokyklų. Šiuo metu Lietuvoje veikia keturios kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigos: Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje ir Kaune. Numatoma, kad įgyvendinant naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigos nebus uždarytos ir veiks toliau.

Dabar Lietuvoje yra 44 specialiosios mokyklos, kuriose mokosi daugiau kaip 3000 mokinių, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. Dar apie 1500 vaikų mokosi specialiosios paskirties ikimokyklinio ugdymo įstaigose – darželiuose. Iš viso specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairų priežasčių turi daugiau kaip 30 000 mokinių.

LR Vyriausybės informacija

Kokia jūsų reakcija?

like
3
dislike
4
love
0
funny
1
angry
1
sad
0
wow
0