Prezidentas kviečia pasidžiaugti 2019 m. bendro darbo rezultatais
Garsas apie Lietuvos kurčiųjų draugijos proveržį sklinda vis plačiau. Metų sandūroje „Akiračio“ neetatinė korespondentė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ pakalbino LKD lyderį - prezidentą Kęstutį VAIŠNORĄ ir teiravosi, kaip pati bendruomenė vertina pokyčius, veiklų rezultatus, ką naujo inicijuoja ir kokius lūkesčius puoselėja.
Prezidente, tirpsta paskutinės metų dienos, tad pats laikas su jais atsisveikinant įvertinti jų dosnumą.
Drąsiai galiu teigti: vyko ir vidinių, ir išorinių pokyčių, o Lietuvos kurčiųjų draugija, kaip pripažįstama ir iš šalies, tampa pavyzdžiu kitoms asociacijoms. Ilgą laikotarpį įgyvendinome tik vieną projektą, kurį finansuoja Neįgaliųjų reikalų departamentas. 2019 m. vykdėme tris projektus. Tai – Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektas, Kurčiųjų bendruomenės dalyvavimas pilietinės visuomenės gyvenime, Sveikos mitybos įpročių puoselėjimas kurčiųjų bendruomenėje. Kartu su Lietuvos negalios organizacijų forumu ir kitomis neįgaliųjų asociacijomis kaip partneriai įgyvendiname ir ketvirtą projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos fondų lėšų, – „Inovatyvios priemonės – žmonių su negalia bendruomenės aktyvinimui įsitraukiant į viešojo valdymo procesus“. Penktoji veikla, už kurią atsakinga ir LKD, tai atvejo vadybos paslaugų teikimas kurtiesiems Lietuvoje.
Pradėkime apžvalgą nuo pasiektų teigiamų pokyčių ir mažų bei didelių pergalių.
Pradėdamas eiti prezidento pareigas ypač akcentavau bendradarbiavimą su kurčiųjų ugdymo įstaigomis ir kurčiųjų švietimo situacijos keitimą. LKD iniciatyva po ilgos ir daug metų trukusios pertraukos kurčiųjų ugdymo įstaigose pedagogams, kitiems darbuotojams, tėvams buvo vedami lietuvių gestų kalbos kursai. Džiugu, kai sutiktas įstaigos vadovas ar pedagogas padėkoja, kad ne tik reikalaujame lietuvių gestų kalbos mokėjimo, bet ir suteikiame galimybes mokytis šios kalbos. Kursai šiemet – tai pirmasis žingsnis, o dabar intensyviai siekiame, kad kurčiųjų ugdymo įstaigoms būtų skirtas finansavimas gestų kalbos lektoriaus, specialisto ar metodininko etatams įsteigti; kad ugdymo įstaigų bendruomenės galėtų mokytis gestų kalbos nuolatos, individualiai ar grupėse. Vyksta derybos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Vyriausybe, Seimo nariais, kad pakeistume kurčiųjų švietimo padėtį iš esmės.
Šiais metais Seimas priėmė įstatymą dėl kasmet klausos negalią turintiems asmenims privalomo informacijos apimties didinimo Lietuvos nacionalinėje televizijoje. Nuo 2020 m. kasmet bus didinama po 5 proc. subtitruojamos ir po ne mažiau kaip 1 proc. verčiamos į lietuvių gestų kalbą informacijos per LRT apimtis. LKD Respublikinės valdybos ir visos bendruomenės vardu dėkojame Seimo narei Ramintai Popovienei, kuri buvo šio įstatymo iniciatorė.
2019 m. vyko Lietuvos prezidento rinkimų maratonas, rinkimai į Europos Parlamentą. Bendradarbiaudami su Vyriausiąja rinkimų komisija pasiekėme, kad debatai, spaudos konferencijos būtų verčiamos į lietuvių gestų kalbą. O kartu su NRD, SADM, Lietuvių gestų kalbos vertimo centru ir Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija pirmą kartą istorijoje užtikrinome, kad kurtieji rinkimų dieną – tai buvo sekmadieniai – galėtų nuotoliniu būdu gauti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugą. Taip pat vykdėme rinkimų stebėseną, parengėme rekomendacijas, pasirašėme su Vyriausiąja rinkimų komisija strateginę bendradarbiavimo sutartį.
LKD Respublikinės valdybos sprendimu reorganizavime VšĮ Surdologijos centrą į Lietuvių gestų kalbos institutą, paskyrėme naują įstaigos vadovą – Ievą Stelmokienę. Šiuo metu tvarkomi juridiniai formalumai. Naujai įstaigai reikalinga strategija, reikia naujų veiklų, rūpintis lietuvių gestų kalbos prestižo didinimu, tad darbo apstu.
Vis dėlto mažai kam pavyksta įveikti metų atkarpą be kliūčių ruožo, praradimų. Kokioms problemoms spręsti teko skirti daugiausia energijos?
Daug diskusijų sukėlė ir daug dirbome dėl socialinių įmonių. Nerimaujame, jog panaikinus Socialinių įmonių įstatymą būtų sunaikintos ir kurčiųjų įmonės. Palaikėme poziciją, kad negalią turintiems asmenims turėtų būti atvira darbo rinka. Tačiau buvo norima sugriauti tai, kas jau yra, nesiūlant jokio konkretaus plano ir paslaugų po pokyčių, nenumatytas pereinamasis laikotarpis. Visi tik kalbėjo, kad panaikinkime įstatymą, lėšas skirkime atvirai darbo rinkai, bet aiškios vizijos taip ir nebuvo.
Konsultavome įmones, kai kildavo problemų dėl santykių su kurčiaisiais, o su įmone BOLT, kuri atvira kurtiesiems, pasirašėme sutartį. Beje, ši įmonė suteikė ir nuolaidų LKD nario kortelių turėtojams. Ieškome ir daugiau tokių geranoriškų firmų.
Šiemet kurčiųjų bendruomenės neaplenkė ir netektis. Amžinybėn iškeliavo ilgametis LKD pirmininkas Petras Gasiūnas. Velionis buvo gero vadovo pavyzdys, bendruomenėje vertinama asmenybė. Galime pasiguosti bent artimųjų žodžiais: „Jūs spėjote jam padėkoti...“ ir prisiminti, kai per Lietuvos kurčiųjų draugijos 80-metį P. Gasiūną įvertinome nominacija „Už gyvenimo nuopelnus“, o salė atsistojusi garsiai jam plojo. Mes suspėjome padėkoti! Tai svarbu.
Minėjote, kad metai derlingi ir vidiniais pokyčiais, iš šalies mažai pastebimais darbais...
Vykdėme įvairias veiklas. Teikėme teisininko ir psichologo konsultacijas-paskaitas tiek bendruomenės nariams, tiek LKD sistemos darbuotojams, visoje Lietuvoje – atvejo vadybos paslaugas kurtiesiems. Taip pat organizavome mokymus greitosios pagalbos, policijos darbuotojams, ugniagesiams (parengtos ir rekomendacijos šiems specialistams), pozityviosios tėvystės kursus, vaikų vasaros stovyklą „Tylioji pasaka“ (ją surengė Lietuvos kurčiųjų jaunimo asociacija). Buvo surengta sveikatinimo stovykla. Džiaugiamės galėję pasiūlyti daug mokymų LKD asocijuotų narių vadovams ir darbuotojams. Anksčiau specialistai skųsdavosi dėl mokymų trūkumo, klausdavo, kada jie bus, o dabar sako: mokymų tiek daug, kad vos spėjame. Šiais metais pirmą kartą LKD inicijavo savanorių programą. Didžiuojuosi, kad žmonės realiais darbais bei veiklomis prisideda prie bendruomenės gerovės ir skatina pokyčius.
Vyko ir daugiau įsimintinų renginių: „Tautiškos giesmės“ giedojimas gestų kalba Klaipėdoje, LKD respublikinė meno šventė Vilniuje, „Viena diena su LR Seimo nariu“. Tęsėme visuomenės švietimo paskaitas bendrojo lavinimo mokyklose, universitetuose, masiniuose renginiuose, tokiuose kaip „Laisvės piknikas“. Vietos kurčiųjų bendruomenėms pristatėme veiklas prieš LKD suvažiavimą, dalijomės įspūdžiais iš Pasaulio kurčiųjų federacijos (WFD) ir Europos kurčiųjų sąjungos (EUD) renginių, patys aktyviai dalyvavome konferencijose, seminaruose, renginiuose. Pokyčiai vyksta, nors kartais atrodo sunkiai pamatuojami ir įvertinami.
Atsinaujino LKD kolektyvas, pritraukėme naujų darbuotojų, kurie turi idėjų, noro keisti, iniciatyvų, aktyviai dirba. LKD vyko intensyvūs remontai, atidarytas LKD muziejus, sulaukėme nemažai lankytojų. Mūsų bendruomenės šviesuoliams, kurie prisidėjo prie LKD kūrimo, organizavome „Gyvosios istorijos“ popietę. Susirinkę žmonės prisiminė, kaip kūrė organizaciją, kokius vargus patyrė, o mes turėjome progą jiems padėkoti bei juos įvertinti.
Žinia, metai gausūs tarptautinių renginių. Kurie buvo patys svarbiausi?
Atlikta apklausa parodė, kad daugiausia bendruomenės ir visuomenės narių dėmesio sulaukia Tarptautinės kurčiųjų savaitės renginiai. Iš tiesų šiemet ji buvo išskirtinė, nes WFD patvirtino kiekvienai savaitės dienai skirtingą tematiką. Tai buvo gestų kalbos teisės aptarimas įvairioms grupėms: moterims, senjorams, vaikams, kurčneregiams, homoseksualams, pabėgėliams. O per Tarptautinę gestų kalbų dieną, rugsėjo 23-iąją, Seime surengėme tarptautinę konferenciją. Suomijos kurčiųjų asociacijos prezidentė pristatė gestų kalbos statuso galimybes remdamasi Suomijos, Europos ir pasaulio patirtimi. Svečias iš Olandijos pasidalijo kurčiųjų senelių namų veiklos patirtimi, nes ši tema aktuali ir mums. Reikšmingas buvo Baltijos kurčiųjų asociacijų vadovų ir atstovų susitikimas Lietuvoje. LKD delegacija dalyvavo WFD suvažiavime ir kongrese Paryžiuje, EUD suvažiavime Rumunijoje.
Užsiminėte, jog norite padėkoti visiems, kurie buvo drauge, kad ir kas nutiktų.
Už šių metų nuveiktus darbus mano padėka - Gerdai Markevičienei, Justinai Vertelkaitei, Vaidai Lukošiūtei, Danutei Ščerbinienei, Jurgitai Jankutei-Meškinei, Linui Miskeliui, Ievai Aužbikavičienei, Valdui Katučiui, Daivai Matulevičienei. O ypač LKD viceprezidentui Mykolui Balaišiui ir projektų vadovei Donatai Lukošienei. Šie žmonės visada šalia ir tuomet, kai susiduriame su iššūkiais, ir tuomet, kai džiaugiamės laimėjimais. Dėkoju LKD Respublikinės valdybos nariams, visiems kurčiųjų reabilitacijos centrų vadovams, LKD sistemos darbuotojams bei organizacijoms ir įstaigoms, kurios kuria kurčiųjų bendruomenės gerovę.
Esame prie pat 2020-ųjų slenksčio. Tad tinkama proga pradėti ateities planų dėlionę...
Tikėtina, kad iššūkių netrūks, nes ir toliau sieksime kurčiųjų švietimo sistemos tobulinimo. Teks labai pasistengti, kad kurčiųjų organizacijos gautų finansavimą per LKD, kaip tai buvo iki 2012 m. 2020-aisiais sukaks 25 metai, kai Lietuvoje pripažinta lietuvių gestų kalba. Tad jau dabar vyksta diskusijos su politikais ir teisininkais dėl galimybės įtraukti į LR Konstituciją lietuvių gestų kalbos pripažinimą ir sukurti atskirą Lietuvių gestų kalbos įstatymą. Teikiame projektų paraiškas kitiems metams, ruošiame įstatymų pakeitimų pasiūlymus ir, kaip visada, aktyviai dalyvaujame formuojant negalios politiką bei atstovaudami kurčiųjų bendruomenės interesams. Dėjome ir dėsime pastangas, kad atsirastų lietuvių gestų kalbos vertimo paslauga nuotoliniu būdu ir būtų prieinama visą parą kasdien (24/7).
Jūsų palinkėjimai Lietuvos kurčiųjų bendruomenei.
2020 metais kiekvienam iš Jūsų linkiu suspėti. Kaip daug nuveikti suspėjo P. Gasiūnas, o LKD – tai įvertinti. Suspėkime padėkoti, atleisti, atsiprašyti, rasti laiko vienas kitam, mylėti, o svarbiausia - suspėkime gyventi Gyvenimą!
Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas K. Vaišnora įsitikinęs, kad ir 2020 m. iššūkių netrūks.
"Akiračio" info.