LKD Valdybos posėdis | 2025-09-04

Metmenys. Posėdyje daugiausia dėmesio skirta pirmajam darbotvarkės klausimui – Lietuvių gestų kalbos metmenų (LGKM) temai.

Svečių teisėmis nuotoliniame pasitarime dalyvavo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto ir jo sudėtyje veikiančio Gestotyros centro bei Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus atstovės.

Posėdyje pristatyta, kas yra Bendrieji Europos kalbų metmenys (BEKM) – dokumentas (standartas), apibrėžiantis kalbos mokėjimo lygius nuo A1 (pradedančiojo) iki C2 (profesionalaus vartotojo). Šiuo metu bet kurios Europos šalies nacionalinės kalbos metmenys rengiami ir mokymo programos akredituojamos vadovaujantis BEKM – taip pat ir nacionalinių gestų kalbų. Vieninteliai Europoje čekai jau yra pritaikę BEKM savo gestų kalbai.

LKNUC direktorė Svetlana Beniušienė pristatė mokyklos įgyvendinamą europinį projektą (projekto vadovė – Ieva Stelmokienė). Įstaiga, vadovaudamasi BEKM, šiuo metu rengia ir akredituos A1 ir A2 lygių LGK mokymo programas (pradedančiųjų vartotojų), skirtas specialistams, dirbantiems su sutrikusios klausos vaikais. Kalbinių kompetencijų stiprinimui bus parengta LGK mokymui ir mokymuisi skirta medžiaga, kuri bus viešai prieinama nuotolinėje mokymo sistemoje „Moodle“.
(Daugiau apie projektą – 2025 m. balandžio mėn. žurnale „Akiratis“, straipsnyje „Mokinių su klausos negalia ugdymo sąlygų gerinimas“ – red.)

Kalbėta ir apie tai, kas inicijavo šį projektą bei kodėl pasirinktas LKNUC. Mokyklos atstovai paaiškino, kad įstaigai ŠMSM yra suteikusi Nacionalinio švietimo centro statusą, todėl ji atsakinga teikti visokeriopą pagalbą specialistams, dirbantiems su sutrikusios klausos vaikais. Taigi projektas vykdomas srityje, kur LKNUC turi tiesioginę patirtį – tačiau rengti Lietuvių gestų kalbos metmenis nėra šios įstaigos kompetencijų sritis.

Toliau diskutuota apie organizacinį ir mokslinį potencialą parengti LGKM. Paaiškėjo, kad stokojame žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Visų pirma, ŠMSM neskiria pakankamai dėmesio ir resursų LGK statusui stiprinti – Gestotyros centras jau trečius metus iš eilės gauna lėšų tik vienam etatui, o Vilniaus kolegija savo resursais finansuoja dar vieną etatą. Tai – visi turimi finansiniai ištekliai.
Apie nuoseklų mokslinį tiriamąjį darbą (o LGKM rengimas yra būtent toks darbas) kalbėti sudėtinga esant tokiai situacijai. Buvo lyginta, kokie resursai skiriami lietuvių kalbos tyrimams ir kokie – LGK tyrinėjimui.

Gestotyros centras rodo iniciatyvą ir šiuo metu įgyvendina ES finansuojamą projektą: modernizuoja internetinį LGK žodyną ir rengia specialistus darbui su juo. Tačiau pasibaigus projektui šiam darbui pasamdyti specialistai vėl bus priversti ieškoti kitų veiklų. Tai neskatina kurčiųjų nuosekliai gilintis į pasirinktą sritį, stiprinti kompetencijų ar rinktis mokslininko kelią.

Apie tai susirūpinusi kalbėjo Gestotyros centro direktorė Anželika Teresė. Ji pabrėžė, kad skatinti kurčiuosius siekti lingvistinio išsilavinimo turi būti visų su kurčiaisiais susijusių institucijų tikslas, o švietėjiškoji veikla – kryptinga ir nuosekli. Šiai minčiai vieningai pritarė visi diskusijos dalyviai.

Priimti keli sprendimai. Nuspręsta LGKM rengimo klausimu suburti tarpžinybinę darbo grupę. Išsiaiškinus, kad metmenų rengimui neužtenka vien gestakalbių profesionalų, o reikalingos įvairių sričių ekspertų bendros pastangos, nutarta artimiausiu metu apsispręsti dėl mokslo įstaigos, su kuria bus bendradarbiaujama šioje srityje.

Tolimesni sprendimai ir planai

Sutarta, kad Lietuvių gestų kalbos (LGK) lingvistų pajėgas tikslinga telkti vienoje įstaigoje, nes šalyje turime per mažai specialistų, kad juos būtų galima išsklaidyti per kelias organizacijas.
Posėdžio dalyviai buvo vieningi ir kitu svarbiu klausimu – LGK statuso stiprinimo vizija turi nuosekliai atsispindėti rengiamame Lietuvių gestų kalbos įstatyme.

Taip pat pritarta pasiūlymui, kad dėl LGKM rengimo organizacinė darbo grupė nedelsdama kreipsis į ŠMSM ekspertus, sieks susitikimo ir pradės kampaniją tikslo įgyvendinimui.

Kiti klausimai

Aptarta Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės (rugsėjo 22–28 d.) renginių programa. Pasidžiaugta, kad šiemet savaitė bus ypač turininga – suplanuota daug nacionalinių renginių ir veiklų.

UAB „Neveresta“ vadovas Martynas Lankutis pristatė įmonės sudėtingą situaciją – pastatų techninė būklė yra kritinė. Nuspręsta ieškoti sprendimų dėl saugumo ir įmonės ateities perspektyvų, o šį klausimą planuojama plačiau aptarti kitame RV posėdyje.

LKD pastato atnaujinimo projektai

Lietuvos kurčiųjų draugija, bendradarbiaudama su VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra, pateikė projektus dėl LKD pastato langų keitimo ir stogo remonto darbų.
Ar šiems projektams įgyvendinti bus skirta lėšų, paaiškės 2026 metų pirmoje pusėje.
LKD paraiškomis pretenduoja į 60 proc. finansavimą, o likusią sumą reikės padengti pačiai organizacijai arba ieškoti papildomos paramos.

Kaip pabrėžė LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė, būdų pritraukti lėšų ir susirasti kompetentingų partnerių buvo ieškoma nuo pat šios vadovybės kadencijos pradžios.
Pasak jos, drąsos imtis projektų atsirado tuomet, kai ji kartu su viceprezidentu Pauliu Jurjonu baigė Atviros Lietuvos fondo „NVO lyderių akademiją“, kurioje buvo supažindinti su lėšų pritraukimo metodais ir padrąsinti siekti organizacijos tikslų.
Šią žinią RV nariai sutiko labai pozityviai.

Taip pat susirinkusieji atsiliepė į VšĮ „Akiračio redakcijos“ prašymą teikti teminius pasiūlymus 2026 metų „Akiračio“ leidiniams.

Artimiausias LKD RV posėdis planuojamas surengti „gyvai“ – LKD valdybos salėje, lapkričio 25 dieną.

,,Akiračio" informacija