Gestų kalbos vertimo centrų 20-mečio pėdomis

„100 tiltų į kurčiųjų pasaulį“, – taip kartais sparnuotai pristatoma Lietuvių gestų kalbos vertimo centro (Vertimo centras) vertėjų bendruomenė. Tačiau čia pat derėtų ir patikslinti: 112 šiuo metu veikiančių gyvųjų tiltų yra dvikrypčiai, o eismas jais per du veiklos dešimtmečius tapo labai intensyvus. Įsivertinti pasiekimus ir numatyti veiklos gaires ateičiai – šiam tikslui skirta 2021 m. gegužės 11 d. 10 val. rengiama nuotolinė konferencija „Centrų steigimo dvidešimtmečio pėdomis“.

Nuo 1800 gestų kalbos vertimo paslaugų 2001 m., kai šalyje tuomet veikė vienintelis Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centras, iki beveik 70 tūkst. vertimo paslaugų 2020 m. penkiuose visą šalį paslaugomis aprėpiančiuose nacionalinio Vertimo centro Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos teritoriniuose skyriuose. Nuo 10 gestų kalbos vertėjų savamokslių iki beveik visuotinai diplomuotų vertėjų, Vilniaus kolegijos absolventų. Nuo vertimo paslaugų teikimo 8 val. per parą darbo dienomis iki jų prieinamumo visą parą kasdien nuotoliniu būdu.

„Netgi pats prezidentas nepradeda sakyti kalbų, kol neatvyksta gestų kalbos vertėjas“, – cituoti šią Europos kurčiųjų sąjungos vadovų frazę apie Lietuvą, kaip pavyzdį kitoms Europos šalims, 2020 m. pavasarį tapo tiesiog privalu. Lietuva tuomet parodė lyderystę: valdžios institucijų, Kurčiųjų draugijos ir Vertimo centro sutelktomis pastangomis sparčiai griuvo informacijos prieinamumo barjerai, kurtieji džiaugėsi pagaliau į informacinės visuomenės šeimą priimti kaip visateisiai nariai.

„Nuo savamokslių vertėjų iki profesionalų, turinčių dar ir pedagogo, tarptautinės teisės ar lyginamosios kalbotyros diplomą. Nuo darbo kultūros pagal asmeninį supratimą iki aukščiausių, visuotinai priimtinų profesinės etikos standartų – toks mūsų kelias. Lietuvių gestų kalbos vertimo centre turime gestų kalbų poliglotų, visą būrį tarptautinius gestus mokančių vertėjų, nuo žemiausios, pradedančiųjų, iki aukščiausios kvalifikacinės kategorijos specialistų. Tad šiandien jau esame pajėgūs aptarnauti bet kokią daugiakalbę auditoriją ir tai ne kartą įrodėme“, – intriguoja Vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė.

Petys petin, taikydami įvairias vertimo strategijas, čia kartu dirba kurtieji ir girdintieji vertėjai, skubiosios pagalbos sargyboje Bendrajame pagalbos centre visą parą budi CODA (girdintys kurčių tėvų vaikai) vertėjai. Taip susiklosčius aplinkybėms, pastarieji dar yra ir patys geriausi savo kurčiųjų tėvų, brolių ir seserų ambasadoriai visuomenėje.

Negausios vertėjų pajėgos mobilizavosi taip, kad pajėgtų už informacijos prieinamumą kautis visais frontais: ir priešakinėse pozicijose – televizijoje, spaudos konferencijose, kituose renginiuose, ir užnugaryje, teikdamos taip pat ir individualias paslaugas švietimo, sveikatos, finansų, socialinėje, sporto srityse. Pradėję veiklą prie darbo stalų, kur tebuvo popieriaus lapas ir rašiklis, nuo 2009 m. Vertimo centro vertėjai teikia paslaugas nuotoliniu būdu iš specialiai pritaikytų darbo vietų ir tiesiogiai, atlieka daug sinchroninio vertimo, ruošia vaizdo įrašus, taktiškai, neįkyriai šviečia visuomenę apie kurčiųjų kultūrą, gestų kalbą.

Teritoriniuose skyriuose įrengtos skaitmenizuotos mokymo klasės, kur vertėjai tobulinasi individualiai, jiems rengiami postudijiniai kvalifikacijos tobulinimo kursai. Darbą šiemet Vertimo centre pradėjo Lietuvių gestų kalbos metodinis skyrius, kuriam patikėtos visuomenės švietimo, gestų kalbos mokymo funkcijos ir gestų kalbos vertėjų kompetencijų stiprinimas.

„Vertiname valdžios institucijų rūpestį: kurtiesiems gestų kalbos vertimo paslaugos nelimituojamos ir yra nemokamos, tai išskiria Lietuvą iš kitų valstybių. Dėl to per pastaruosius 20 metų įvyko ženklūs pokyčiai kurčiųjų išsilavinimo, informacinės aplinkos pritaikymo, profesinėje, integracijos srityse. Tačiau ne mažesnio dėmesio nusipelno ir gestų kalbos vertėjai, kurių indėlis į šį kuriamą visuomenei gėrį yra neabejotinas, bet kurių šiandien yra per mažai. Tad artimiausi uždaviniai būtų: kelti gestų kalbos vertėjo specialybės prestižą, kurti labiau motyvuojančią darbo aplinką, sudaryti palankesnes sąlygas vertėjų profesinei karjerai, iš vertėjų ne tik daug reikalauti, bet ir jiems daugiau duoti“, – tokių perspektyvų gestų kalbos vertėjams linki Arūnas Bražinskas, Vertimo centro direktorės pavaduotojas, Lietuvos kurčiųjų bendruomenės narys, Pasaulio gestų kalbos vertėjų asociacijos tarybos narys.

LGKVC informacija