„Audizmas“

Audizmas yra sąvoka, paremta žmogaus gebėjimu girdėti arba elgesys, kai pabrėžiama girdėjimo svarba, o gyvenimas negirdint vertinamas kaip beprasmiškas ir apgailėtinas.

„Audizmas“

Audizmas yra įsitikinimas, kad girdintis yra geresnis už kurčią ir visi negirdintys vertinami neigiamai. Terminas audizmas yra kilęs iš lotynų kalbos ( lotyniškai audire reiškia girdėti, o – izmas reiškia praktikos, elgesio, tikėjimo ar požiūrių sistemą ). 

Tom L. Humphries šį terminą panaudojo savo doktorantūros disertacijoje 1977 m., bet terminas liko nepastebėtas, kol Harlan Lane panaudojo terminą savo darbuose. Tom L. Humphries terminą audizmas vartojo apibrėždamas individualaus žmogaus elgesį. H. Lane išplėtė terminą, į jo apibrėžimą įtraukdamas kurčiųjų žmonių priespaudą.

Audizmas yra ableizmo forma. Terminas ableizmas buvo sukurtas Amerikoje 1981 m. Šis terminas reiškia neįgaliųjų diskriminaciją. Ableizmas reiškia neįgaliųjų nuvertinimą, engimą, diskriminaciją. Taigi, audizmas reiškia negirdinčių žmonių nuvertinimą, engimą, diskriminaciją. Žmonės, kurie laikosi audizmo įsitikinimų, vadinami audistais. Audistai gali būti ir girdintieji, ir kurtieji. Jeigu asmuo galvoja, kad girdintis yra pranašesnis už kurčią – jis yra audistas. Jeigu kurčiasis galvoja, kad girdintis yra už jį geresnis, nes girdi – jis taip pat yra audistas. Dažnai tokie kurtieji nekalba gestų kalba, nelaiko savęs kurčiųjų bendruomenės dalimis, tapatinasi su girdinčiųjų bendruomene. Tokie kurtieji diskriminuoja savo kurčiųjų bendruomenės narius

Vis daugiau žmonių supranta, kad kurtieji yra lygūs girdintiesiems: visuomenė nuolat šviečiama, tai apibrėžiama įstatymais, gestų kalbos pripažinimu ir įsitvirtinimu visuomenėje, tačiau H. Lane teigia, kad audizmas egzistuoja daug amžių. Kurčiųjų bendruomenės kaip kalbinės bendruomenės pripažinimas lėmė daug audizmo pasireiškimo atvejų.

Iš kur kilo audizmas? Audizmas gali būti kilęs iš fonocentrizmo. Fonocentrizmas yra įsitikinimas, kad žodinė kalba ir garsai yra savaime pranašesni už rašytinę kalbą. Fonocentrizmas lėmė oralizmą. Oralizmas – tai įsitikinimas, kad kurtieji vaikai turi būti mokomi remiantis skaitymo iš lūpų metodu, o ne gestų kalba.

Skiriamos kelios audizmo rūšys.

Kalbinis audizmas pasireiškia tuo, kad draudžiama vartoti gestų kalbą. Gestų kalba dažniausiai draudžiama mokyklose ar kitose organizacijose, kuriose yra kurčiųjų. Taigi, girdintieji elgiasi kaip dominuojanti, sprendžianti grupė ir sprendžia už kurčiuosius.

Nesąmoningas audizmas pirmenybę teikia tam, kas normalu kurčiųjų bendruomenei. Ši audizmo rūšis riboja kurčiųjų kultūrą ir pasididžiavimą tuo, kad esi kurčiasis. Šiuo atveju formuojama tokia aplinka, kad kurtieji turi prisitaikyti prie girdintiesiems komfortabilios aplinkos. Tai daro didelę įtaką gestų kalbos vartojimui mokyklose. Vietoje gestų kalbos vartojama žodinė kalba, nes ji priimtinesnė girdintiesiems. Audizmo atvejų gali pasitaikyti ir grupėje kurčiųjų asmenų. Susiformuoja grupės kurčiųjų, kurie nevartoja gestų kalbos ir netapatina savęs su kurčiųjų kultūra. Jie laiko save pranašesniais ar pan. Šis nesąmoningo audizmo tipas yra išskirtinis.

Aktyvus audizmas, kai žmogus sąmoningai propaguoja audizmo normas. Žmogus gali žinoti, kad audizmas nėra priimtinas, bet vis tiek jis yra audistas.

Pasyvus audistas pritaria audizmo idėjoms. Toks žmogus nieko nežino apie kurčiųjų bendruomenę. Pasyvus audistas negalvoja apie tai, kad jo veiksmai ar žodžiai daro įtaką kurtiesiems, girdintiesiems, ar gestų kalbai. Dažniausiai pasyvūs audistai taip elgiasi, nes jiems trūksta žinių apie kurčiųjų kultūrą ar kurčiųjų bendruomenę.

Audizmas gali pasireikšti taip:

·         mokėti gestų kalbą, bet nekalbėti gestų kalba, kai šalia yra kurčiasis;

·         negatyvus požiūris į žmones, kurie negali kalbėti žodine kalba;

·         nesuteikti kurtiesiems ar neprigirdintiesiems reikalingų sąlygų arba ignoruoti jų poreikius;

·         netinkamas, negatyvus elgesys arba sumažinti lūkesčiai, susiję su kurčiuoju. Ypač dažnai taip elgiasi mokytojai, gydytojai, audiologai, kalbos terapeutai;

·         girdintieji žmonės ir girdinčiųjų kultūra vertinama geriau nei kurtieji ir kurčiųjų kultūra;

·         neleisti kurtiesiems pakelti savo autoriteto;

·         kurčiųjų vaikų girdintys tėvai reikalauja pritaikyti jų vaiką girdinčiųjų kultūrai ir neigia jų priklausymą kurčiųjų kultūrai. Girdintieji tėvai mato savo kurčią vaiką kaip negalintį kalbėti, negirdintį ir priklausantį mažumai.

Terminas audizmas vartojamas retai, nes šis terminas taikomas daugumai – girdintiesiems. Kai kurie kurtieji net nežino apie tokį terminą ir net nepastebi savo audistinio elgesio, nors nujaučia, kad jie vertina žodinę kalbą labiau nei gestų, o girdinčiųjų kultūrą vertina labiau nei kurčiųjų.

Audistas yra žmogus, kuris yra šalia kurčiųjų, žino elgesio su kurčiuoju taisykles, bet vis tiek žemina ir menkina kurčiąjį, kalbėdamas žiūri žemyn, negražiai komentuoja jo elgesį – paprasčiausiai negerbia kurčiojo ar neprigirdinčiojo.

Galbūt jūs niekada nematėte kurčiojo, nežinote, kaip su juo elgtis, nieko nežinote apie kurčiųjų kultūrą ir bendruomenę. Tai – nesvarbu. Atsiminkite: kiekvienas gali rinkti: diskriminuoti ar ne.

 

Straipsnis parengtas remiantis šaltiniais:

·         http://libguides.gallaudet.edu/content.php?pid=114455&sid=989379

·         http://deafchoice.com/faq/what-is-an-audist/

·         https://en.wikipedia.org/wiki/Audism

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
0
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0