WFD kongresas Paryžiuje 2019 (Trečioji diena)

LKD prezidento pranešimų apibendrinimas

Lektorius iš Indijos pasakojo, kad situacija šalyje jau tampa geresnė kurčiųjų bendruomenei.  Kaip ir Lietuvoje, Indijos kurčiųjų draugija  pradėjo steigti kurčiųjų klubus. Kurčiųjų klubų direktoriai privalo būti kurti asmenys, vadovai taip pat, tačiau kiti darbuotojai gali būti ir girdintys, svarbiausia – mokėti gestų kalbą.

Įdomiausias faktas apie šalį yra tai, kad Indijoje yra susikūrusi kurčiųjų kavinė „Kalbančių rankų restoranas“ kuri beje, nėra maža! Kavinėje yra net 26 stalai, 46 darbuotojai iš kurių visi, išskyrus virtuvės šefus, yra kurti asmenys. Indijoje nėra asmenų baigusių studijas su maisto gaminimu, todėl negali dirbti šefais virtuvėje. Tačiau lektoriaus teigimu – kavinėje dirba puikus kolektyvas. Kavinės meniu yra paveiksliukai su gestų kalba, be to yra ir stalo kortelės su atitinkamais gestais, pvz.: kortelė „aš“, kortelė „noriu“, kortelė „gerti“ ir pan. Tad tai yra puikus būdas girdintiesiems išmokti gestų kalbos žodžių, be to barmenai visada pataiso ar padeda teisingai pasakyti sakinį, tokių būdu atsiranda ir bendravimo ryšys.

Lektorė iš Anglijos skaitė pranešimą apie diskriminaciją. Žmonės dažnai patiria diskriminaciją dėl skirtingų priežasčių: negalios, netradicinės orientacijos ar rasės. Tačiau yra ir tokių atvejų kai žmogus patiria kelias diskriminacijas vienu metu, pvz.: dėl negalios, rasės, amžiaus orientacijos ir pan. Todėl visuomet reikia domėtis apie diskriminacija ne tik iš savo negalios pusės, bet ir kitų priežasčių, pvz.: smurto, kad sugebėtum apginti save. Diskriminacija yra dažnas įvykis pasaulyje, dėl šios priežasties atsakingos valstybinės institucijos turėtų pasirūpinti, kad šia tema būtų pateikta informacija gestų kalba, kad kurtiesiems ši informacija būtų prieinama ir patekę į situaciją mokėtų save apginti.

Slovėnijos lektorė pasakojo apie šalyje įsteigtą gestų kalbos institutą. Institute yra analizuojama gestų kalba, vyksta gestų kalbos mokymai ir pan. Bet įdomiausia yra tai, kad yra sukurtos mobilios aplikacijos gestų kalbai išmokti. Aplikacijoje yra gestų kalbos žodynas ir girdintys laisvu metu gali mokytis šios kalbos. Aplikacija turi ir egzaminų skiltų. Asmenys kurie įveikia egzaminų  užduotis gali džiaugtis išmoktais gestais. Yra ir kitų, žaismingų aplikacijų, gestų kalbai išmokti. Be to, kitas įdomus dalykas – yra sukurta aplikacija kurtiesiems, kuri moko taisyklingo kalbėjimo! Tai reiškia, kad jeigu yra žodis, pvz.: namas, kurčias žmogus taria žodį „namas“ ir aplikacija reaguoja į jo tarimą ar jis gerai ar blogai ištaria žodį. Ištarus žodį teisingai, programėlė parodo žodžio gestą. Tai puikus būdas kurtiesiems tobulinti savo kalbą!

Lektoriai iš Čilės pasakojo apie kurčiuosius advokatus šalyje! Čilėje yra susikūrusi Čilės kurčiųjų advokatų asociacija, valstybė remia kurčiuosius studentus, norinčius tapti advokatais. Ši žinia privertė visus aiktelėti iš nuostabos! Beje, Lietuvos kurtieji taip pat gali tapti advokatais. Apie tai plačiau galite pasidomėti www.deaf-law.org. Turint kurčiuosius advokatus galima pasiekti žymiai daugiau, pagreitinti ir teismo procesą, dėl gyvo bendravimo ir abipusio supratimo, kovoti dėl geresnių įstatymų, sąlygų ir kitų dalykų. Tad jeigu svajojate tapti advokatu ir galvojate, kad tai yra kliūtis dėl klausos negalios, nedvejokite, nes galimybė tikrai yra!

LKD viceprezidento pranešimų apibendrinimas

Iki 1990 metų Albanijos kurčiųjų mokyklose buvo bendraujama tik daktiliu. Anksčiau buvo uždrausta gestų kalba, todėl visas bendravimas vyko tik pirštų abėcėle. Dauguma kurčiųjų Albanijoje iki šiol nemoka gestų kalbos, todėl Suomija sugalvojo projektą, veikiant per universitetus, kurios idėja yra Albanijoje padaryti video pranešimus ir vėliau Suomijoje apdoroja medžiagą ir parengia informacinius filmukus su aktualia informacija labai lengvais bei suprantamais gestais, perteiktas vizualinis vertimas.

Kitas lektorius iš Slovėnijos pasakojo apie nacionalinį transliuotoją pritaikytą kurtiesiems t.y. su vertimu į gestų kalbą arba titruojamas laidas. Jis domėjosi kokia padėtis yra Europoje ir išsiuntęs užklausą 28 valstybėms teigiamų atsakymų gavo – 6. Neįgaliųjų teisikų konvencijoje rašoma, kad nacionalinis transliuotojas privalo būti pritaikytas neįgaliesiems, todėl Europos šalys turėtų siekti gerovės šiuo klausimu. Galime džiaugtis, kad Lietuvoje priimtas įstatymas didinti titruojamų bei verčiamų laidų skaičius!

LKD valdybos nario Tomo Ivanausko pranešimų apibendrinimas

Afrikoje yra labai sudėtinga situacija švietimo klausimu. Valstybė yra numačiusi biudžetą mokymams ir  metodinei medžiagai parenti, tačiau Afrikoje (Tanzanijoje, Ugandoje, Kenijoje..) nėra kurčiųjų, turinčių aukštesnį išsilavinimą, todėl vyksta konfliktai, nes Afrikoje nėra kurčiųjų susivienijimo, todėl biudžetas vis dar nepanaudotas. Šiuo klausimu reikėtų pagalbos iš šalies.

Italijoje yra labai daug pabėgėlių, tarp kurių nemaža dalis kurčiųjų, kuriuos nelabai noriai priima į kurčiųjų mokyklas. Vienintelė mokykla, kuri sutiko priimti yra Turino mieste. Mokykla priėmė 25 pabėgėlius, tačiau susiduria su bendravimo ir kultūros klausimais pvz.: pabėgėlių kultūra teigia, kad moterys yra žemesnės už vyrus, o Italijos suvokimas, kad moterys ir vyrai yra lygūs. Tokios ir kitos problemos dominuoja, kurios pamažu yra išsprendžiamos.

Indonezijoje labai dažnos stichinės nelaimės. Per paskutinę nelaimę (per dideles bangas) žuvo 409 kurtieji. Tačiau 9% kurčiųjų nežinojo apie vykstančią padėtį šalyje, tuo tarpų girdintieji išsigelbėjo, nes buvo skelbiami pranešimai, raginimai saugotis naudojant sirenas, žmonės vieni kitus informavo ir pan. Kurtiesiems ši informacija buvo neprieinama ir, šios priežasties rezultatas – didelė žmonių netektis. Problema yra ir tai, kad Indonezija sudaryta iš salų, o kiekvienoje saloje skirtinga gestų kalba, šį klausimą bandoma spręsti įvairiais būdais ir, neseniai patvirtino vieną iš būdų – vizualiai, pasitelkiant piešimo ir žodžių techniką, perteikti informaciją.

Vokietijos profesorius 6-7 mėn. atliko tyrimą apie vertimo paslaugas kurtiesiems universitetuose. Tyrimas buvo atliktas Vokietijoje, Škotijoje ir Airijoje ir jo pabaigoje pateiktas sąrašas problemų su kuriais susiduria kurtieji bei vertėjai. Apibendrinus visumą dominuoja tokios pačios problemos kaip ir Lietuvoje: nėra galimybės „čia ir dabar užsisakyti vertėjo, skiriasi vertėjų žinių lygis ir pan.

Didžiulė problema yra ir diskriminacijos klausimu: jeigu tėvai varo vaiką į šoną, neleisdami jam pasakyti ką nori – diskriminacija, atima vaiko neįgalumo pinigus – diskriminacija. Daug ir kitų baisių dalykų, o ypač tai, kad 2 iš 10  karto daugiau neįgaliųjų patiria išprievartavimus, negu sveiki žmonės.

Valdybos nario Arūno Bražinsko pranešimų apibendrinimas

Valdybos narys lankėsi paskaitoje, kurią skaitė lektorė iš Vokietijos, pavadinimu „Sign writing“ (liet. gestų kalbos užrašymas). Lietuvių kalba mes kaip ir tariame, taip ir rašome, tačiau kaip užrašyti gestų kalba? Vokietijoje dirba komanda, kuri kuri gestų kalbos rašytinį žodyną.

Filipinuose yra mokymai kaip filmuoti metodinę medžiagą. Pvz.: lietuvių kalbos užduotys dažnai būna su atsakymų variantais, todėl tokiu principu yra kuriami ir gestų kalbos metodinės video medžiagos, kurias vėliau pritaikys mokyklose.

Portugalijoje yra imitacinis dainavimas, kur angliškos dainos yra ypač švariai perteikiamos britų gestų kalba pasitelkiant jausmus, emocijas, jaučiamą vibraciją ir pan.

Kurtieji atliko tyrimą dėl kurčiųjų vertėjų. Vertėjų privalumai: turi tą pačią negalią, šneka ta pačia kalba, tokia pati kultūra lengviau palaikyti ryšį. Tačiau yra ir kitų problemų, pvz.: kurčias žmogus ir kurčias psichologas. Baiminamasi kurčio psichologo ir einama pas girdintį, dėl šios priežasties renkamasi ir girdintis vertėjas. Tai yra problema kurią reikia spręsti.

„Language deprivation“ (liet. kalbos atėmimas) tai situacija, kuomet kai vaikas gimsta kurčias girdinčiųjų šeimoje ir iš jo atimama teisė į gestų kalbą, arba uždedamas kochlearinis implantas tokiu būdu taip pat atimama teisę į gestų kalbą. Šiuo klausimu yra daug problemų, kuomet tėvai atima galimybę iš vaiko bendrauti gestų kalba, vaikas girdinčiųjų mokykloje jaučiasi vienišu ir praranda galimybę į bet kokį bendravimą.