Pilietybės išsaugojimas

Artėja diena, kai Lietuva turės apsispręsti, ar pakeisti LR Konstitucijos 12 straipsnį ir išsaugoti Lietuvos pilietybę įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos, šalies pasą. Šis klausimas bus sprendžiamas kitąmet kartu su prezidento rinkimais vyksiančiame privalomajame referendume. 

Lietuva yra viena iš keleto Europos valstybių, kuri dar verčia savo piliečius pasirinkti – arba Lietuvos, arba kitos šalies pilietybė. O kokia situacija šiuo klausimu yra kitose šalyse – pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje ar Estijoje, bei didelę lietuvių bendruomenę turinčioje Norvegijoje? 

Pavyzdžiui, mūsų kaimynėje Lenkijoje leidžiama turėti kelių šalių pilietybes. Lenkijos pilietybės atsisakyti ar ją prarasti yra sudėtinga. 

Pagal Migracijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos informacija, daugiausiai lietuvių Lietuvos pilietybės pernai neteko įgydami Norvegijos pasą. Ši šalis Norvegijos ir kartu kitos šalies pilietybę turėti leidžia nuo 2020 metų. 

Estijoje – negalima turėti kitos šalies pilietybės, tačiau yra keletą išimčių: 

• vaikai, kurių tėvai turi skirtingas pilietybes, gali turėti daugiau nei vieną pilietybę, tačiau sulaukus 18 metų per trejus metus turi būti priimtas galutinis sprendimas – Estijos ar kitos šalies pilietybės pasirinkimas. 
• Šioje šalyje pilietybę galima gauti pagal kilmę, tai reiškia, kad vaikai, gimę tėvams, iš kurių bent vienas gimimo metu buvo Estijos pilietis, automatiškai tampa piliečiu, taip pat pagal gimimo vietą, kai Estijoje gimę vaikai turi teisę gauti pilietybę, kai bent vienas iš tėvų turi šalies pilietybę gimimo metu. 
• Galioja ir natūralizacijos būdas, kai piliečiais norintys tapti asmenys, turi atitikti tam tikrus kriterijus, legaliai gyventi Estijoje ir mokėti estų kalbą. 

Iš 27 ES šalių, 22 leidžia turėti kitos šalies pilietybes. Tik 5 šalys, t. y. Lietuva, Estija, Nyderlandai, Slovakija ir Austrija, šios šalys neleidžia piliečiams turėti ir kitos šalies pilietybės.

Vidutiniškai per metus apie 1 000 lietuvių netenka pilietybės, nes priima kitos šalies pilietybę.

Kitų metų gegužės 12 d. kartu su prezidento rinkimais vyksiančio referendumo metu bus siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą. Jei pakeitimas bus patvirtintas iš įstatymo būtų pašalintas draudimas Lietuvos piliečiams turėti ir kitų šalių pilietybę. Vadinasi, lietuviai galės turėti kelias pilietybes. 

Sprendimas dėl Konstitucijos nuostatos keitimo būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių ir į rinkėjų sąrašą įrašytų Lietuvos piliečių – tai yra, apie 1,2 mln. Gyventojų.

Daugiau informacijos apie referendumą 2024 metais, galite rasti čia: www.referendumas2024.lt.

15min.lt informacija