Rekomendacijos dėl kurčiųjų reprezentavimo informacinėje erdvėje

Rekomendacijos žiniasklaidos atstovams:

1. Informacinėje erdvėje nevartoti terminų „kurčnebylys“, „nebylys“, nes tai žeidžia kurčiųjų bendruomenės narius. 1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybės nutarimu lietuvių gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba ir kurtieji gali komunikuoti, tačiau jų kalba – skirtinga. Lietuvių kalba ir lietuvių gestų kalba turi skirtingas gramatikas, tačiau tai lygiavertės kalbos. Todėl reikėtų vartoti terminą „kurčiasis“ arba, kalbant apie asmenis, kurie neprigirdi, naudoja kochlearinius implantus ar kt. – „klausos negalią turintis asmuo“;
2. Kviečiant kurčiuosius dalyvauti televizijos, radijo laidose būtina užtikrinti lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugas, kurias teikia Lietuvių gestų kalbos vertimo centras ir šio centro teritoriniai skyriai. Dėl lietuvių gestų kalbos vertėjų trūkumo ir didelio jų darbo krūvio, būtina vertėjo dalyvavimą suderinti iš anksto. Dažniausiai lietuvių gestų kalbos vertėjus užsako pats kurčiasis, tačiau kviečiant jį dalyvauti laidoje / pokalbyje, reikalinga susitarti, kas užsakys vertėją ir kiek vertėjų reikia;
3. Jei yra galimybė, interviu klausimus pateikite iš anksto, kad kurčiasis pašnekovas ir lietuvių gestų kalbos vertėjas turėtų galimybę pasiruošti. Lietuvių gestų kalbos vertimas vyksta sinchroniniu (tiesioginiu) būdu, todėl pasiruošimas būtinas, norint užtikrinti kokybišką komunikaciją;
4. Interviu metu reikalinga suderinti visų pokalbio dalyvių vietą – pašnekovo, vedėjo, žurnalisto, lietuvių gestų kalbos vertėjo ar kitų darbuotojų (operatorių ir kt.) – kad visi tinkamai matytų ir girdėtų vienas kitą. Ypač svarbu tinkamas lietuvių gestų kalbos vertėjo apšvietimas, vieta ir jam skirta garso perdavimo sistema, kad laidos vedėjas ar žiūrovai galėtų girdėti vykstančią komunikaciją, o kurtieji – matyti vertimą;
5. Būtina žinoti, kad imant video interviu iš klausos negalią turinčio asmens, filmavimo kamera turi būti nukreipta į kurčiajį pašnekovą, tačiau garsinė įranga (mikrofonai, nuotolinės garso sistemos ir kt.) turi būti nukreipta į lietuvių gestų kalbos vertėją, nes jis perduoda žodinę (garsinę) informaciją, o ne kurčiasis. Klausos negalią turintis asmuo pateikia informaciją lietuvių gestų kalba, ir nors jis yra pagrindinis pašnekovas, tačiau neperduoda garsinės informacijos, taigi mikrofonas jam nėra reikalingas;
6. Jei pagrindinis pašnekovas yra kurčiasis, interviu metu, ypač tiesioginiame eteryje, negalima užduoti klausimų lietuvių gestų kalbos vertėjui, nes tai neetiška: vertėjas tuo metu dirba savo darbą – atlieka vertimą. Norint gauti lietuvių gestų kalbos vertėjo komentarą ar paimti iš jo interviu, reikėtų susitarti dėl atskiro susitikimo;
7. Rengiant įvairius reportažus su / apie kurčius asmenis, rekomenduotina informaciją pritaikyti klausos negalią turintiems žiūrovams – visą vaizdo reportažą versti į lietuvių gestų kalbą arba titruoti. Tokiu atveju vaizdo įrašas bus prieinamas kurčiųjų bendruomenei.
8. Rekomenduojama prieš viešinant parengtą reportažą, su jo medžiaga supažindinti kurčią pašnekovą ar kurčiųjų bendruomenės atstovą, nes pasitaiko situacijų, kai montuojant vaizdo medžiagą per anksti užbaigiamas kurčiojo pašnekovo kadras, nors mintis iki galo lietuvių gestų kalba nebuvo išsakyta, arba kurtieji pašnekovai dengiami kitais vaizdais, nors lietuvių gestų kalbos vertėjo įgarsinimas girdimas, arba siužete rodomi titrai neatitinka kurčiojo sakomo teksto ir pan.;
9. Televizijų darbuotojams reikalinga nuolat organizuoti mokymus, kad būtų supažindinti su negalios etika, kurčiųjų kultūra ir gestų kalbos pradmenimis: kaip reikia užtikrinti aplinkos pritaikymą, kaip elgtis ir bendrauti su klausos negalią turinčiais žmonėmis.

Kilus klausimų dėl rekomendacijų, teikiame konsultacijas el. paštu: centras@lkd.lt