LKD atstovų, kurčiųjų reabilitacijos centrų atstovų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų susitikimas Neįgaliųjų reikalų departamente prie SADM
Rugsėjo 18 d. Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnora bei viceprezidentas Mykolas Balaišis kartu su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centrų vadovais bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja ministro patarėja neįgaliųjų klausimais Egle Čaplikiene ir vyriausiąja specialiste Rita Ziliniene lankėsi Neįgaliųjų reikalų departamente prie SADM, kur susitiko su Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdančia direktoriaus funkcijas, Jolanta Šliužiene bei Programų koordinavimo ir įgyvendinimo skyriaus specialiste Agne Kvetovskyte. Susitikimo metu buvo iškelti klausimai dėl kurčiųjų reabilitacijos centrams skiriamo finansavimo veikloms vykdyti, centrų bendradarbiavimo su savo miesto savivaldybe bei galimybės didžiuosiuose Lietuvos miestuose steigti senelių namus kurtiesiems.
Pagrindinis diskusijos klausimas – kurčiųjų organizacijų bendradarbiavimas su miestų savivaldybėmis. Pokalbio metu buvo analizuojama, su kokiais iššūkiais susiduria kurčiųjų reabilitacijos centrų vadovai dėl galimybės tinkamai pritaikyti savivaldybių teikiamas paslaugas klausos negalią turintiems asmenims.
Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriais susiduria kurčiųjų organizacijos, – dabartinis finansavimo modelis, kai lėšos veikloms vykdyti yra skiriamos per Lietuvos savivaldybes. Nesant centralizuoto finansavimo pastebimas netolygus lėšų paskirstymas miestuose: yra savivaldybių, su kuriomis užmegzti glaudūs santykiai, ir tos savivaldybės, žinodamos kurčiųjų poreikius, skiria pakankamą finansavimą veikloms vykdyti. Kaip pavyzdys – VšĮ Vilniaus kurčiųjų reabilitacijos centras. Tačiau yra savivaldybių, kurios nepakankamai skiria dėmesio klausos negalią turinčių asmenų paslaugų poreikiams, todėl reabilitacijos centrai susiduria su iššūkiais, kuriuos, turint mažus finansinius išteklius, sunku įveikti. Dėl šios priežasties VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centre mažėja darbuotojų skaičius ir galimybė kurti darbo vietas pilnu etatu, o tai – būtina sąlyga norint išsaugoti savo darbuotojus. Be to, iškilusiems klausimams spręsti savivaldybės dažnai nukreipia klausos negalią turinčius asmenis į reabilitacijos centrus, nors daugeliu atvejų jais turėtų pasirūpinti patys.
Šiai problemai spręsti LKD prezidentas Kęstutis Vaišnora pasiūlė Lietuvoje taikyti Latvijos kurčiųjų draugijai skiriamo finansavimo strategiją, kuomet kurčiųjų draugija yra atsakinga už lėšų paskirstymą reabilitacijos centrams, atsižvelgiant į paslaugų dažnį ir specialistų poreikį. Šiuo finansavimo modeliu siekiama sustiprinti ir paslaugų kokybės kontrolę. Diskusijos metu nuspręsta, kad reikia sukurti tinkamą strategiją, apskaičiuoti finansavimo kaštus, galimybes ir grėsmes, ir tuomet svarstyti dėl galimybės koreguoti dabartinį finansavimo modelį.
Susitikimo metu taip pat nutarta, kad LKD bei Neįgaliųjų reikalų departamentas paruoš rekomendacijas savivaldybėms dėl paslaugų pritaikymo klausos negalią turintiems asmenims, kad, remiantis jomis, savivaldybės galėtų tinkamai pritaikyti paslaugas ar renginius kurčiųjų bendruomenės poreikiams.
Kitas svarbus susitikimo klausimas – senelių namų poreikis klausos negalią turintiems senjorams. Nuspręsta, kad šiuo klausimu reikia bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybių asociacija, kadangi šią sritį kuruoja savivaldybės. Senelių namų poreikis – išties didelis. Daugelis kurčių senjorų išreiškė norą, kad būtų galimybė gyventi tokiuose senelių namuose, kuriuose jie galėtų jaustis pilnaverčiais dėl paslaugų pritaikymo bei galimybės būti apsuptiems savo bendruomenės narių.
LKD info.
Kokia jūsų reakcija?
