Kurčiųjų įsidarbinimo galimybės: Rimi ir Bolt geroji patirtis

Iki šiol kurčiųjų įsidarbinimo Lietuvoje galimybės esti gana ribotos - daugelis darbdavių nedrįsta priimti į savo komandą klausos negalią turinčių asmenų. Tačiau gerieji pavyzdžiai rodo - kurtieji tikrai gali dirbti įvairiose įmonėse, nepaisant savo turimos negalios! Mes apsilankėme "Rimi Lietuva" bei "Bolt" įmonėse ir pasiteiravome kurčiųjų darbuotojų bei jų darbdavių, kaip jiems sekasi dirbti kartu.

 

Lietuvoje įvairią negalią turintys žmonės susiduria su itin didelėmis įsidarbinimo problemomis. Kurtieji – ne išimtis. Iki šiol klausos negalią turintiems asmenims gana sunkiai pavyksta susirasti darbą, nes daugelis darbdavių nedrįsta priimti į savo komandą kurčiųjų dėl... komunikacijos barjero arba tiesiog nežinojimo ir kurčiųjų kultūros nesupratimo. Tačiau gerieji pavyzdžiai rodo - kurtieji tikrai gali dirbti įvairiose įmonėse, nepaisant savo turimos negalios!

Geroji patirtis – “Rimi Lietuva”

„Rimi Lietuva“ jau 12 metų dirba su įvairias negalias turinčiais darbuotojais. Šiuo metu tinkle dirba 29 asmenys, turintys klausos negalią, o jų užimamos pozicijos yra labai įvairios – kurtieji  dirba tiek prekybos centruose salės darbuotojais ar kasininkais, tiek administracijoje. Kaip pastebi “Rimi Lietuva” personalo vadovė Vaida Kaikarienė, kurtieji yra labai labai kruopštūs ir labai atidūs detalėms, jie pasižymi labai greita rankų motorika. “Kurtieji darbuotojai tikrai sparčiai atlieka jiems patikėtus darbus ir yra labai pastabūs detalėms. Tikrai, jeigu darbas reikalauja kruopštumo, jei darbas reikalauja atidžios peržvalgos arba kažkokių gilių pamąstymų ir pastebėjimų, drąsiai rekomenduoju, netgi skatinu darbdavius rinktis klausos negalią turintį žmogų į tokią poziciją,” – sako ji.

Daugelis darbdavių kaip priežastį, dėl kurios nepriima į darbą kurčiųjų, įvardija komunikacijos barjerą, tačiau V. Kaikarienė pažymi, kad esant pažangioms šiuolaikinėms technologijoms,  tokios baimės yra nepagrįstos. „Įprastai dažniausiai mes susirašinėjame su darbuotojais ir su kandidatais, kurie ateina į darbo pokalbius, ypač tuose prekybos centruose, kur neturime kitų klausos negalią turinčių darbuotojų. Bet kur turim klausos negalią dirbančių darbuotojų, tai jie padeda tarpininkauti ir versti. Be to, mes bendraujam gestų kalba: turim gestų kalbos pradžiamokslius, turim darbuotojų, kurie ilgainiui dirbdami patys išmoksta gestų kalbos,“ – aiškina V. Kaikarienė ir priduria, kad nepasitaiko jokių kliūčių ar problemų dirbant su klausos negalią turinčiais darbuotojais.

Prieš 5 metus „Rimi Lietuva“ prekybos tinkle buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti girdinčiųjų pirkėjų požiūrį į kurčiuosius darbuotojus. Rezultatai nustebino net pačius darbdavius. „Tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu vieną kartą pirkėjas atėjo pas kasininką, kuris turi klausos negalią, tai jis linkęs sugrįžti būtent pas tą patį kasininką dėl labai gero klientų aptarnavimo,“ – džiaugėsi „Rimi Lietuva“ personalo vadovė V. Kaikarienė.

„Rimi Lietuva“ valdomame prekybos tinkle kurtieji užima įvairias pozicijas. Pavyzdžiui, Lietuvos kurčiųjų draugijos viešųjų ryšių komandos kalbinta Julija jau 12 metų „Rimi“ parduotuvėje Vilniuje dirba pieno skyriuje: čia ji rūpinasi prekių išdėstymu, tikrina prekių galiojimo laikus, bendrauja su klientais. Paklausta, ar kyla komunikacijos problemų, moteris tikina: „Su vadovais bendrauju balsu, kartais pagestikuliuoju, bet problemų susikalbant nekyla. Bendraujant su pirkėjais pasitaiko visokių situacijų. Dažniausiai jaunimas yra tolerantiškesni ir paprašius parašyti, jie man tekstą surenka telefone. Iš pradžių buvo labai sudėtinga, bet su laiku pripratau. Dirbti čia man labai patinka.“ – tikina Julija.

Anot „Rimi Lietuva“ atstovės, kurtieji darbuotojai aktyviai dalyvauja darbuotojų susirinkimuose, renginiuose, teikia pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti prekybos tinklo infrastruktūrą. „Labai svarbus bendruomeniškumas – integruoti žmones į darbo rinką ir parodyti, kad mes kiekvienas esam unikalus ir kiekvienas esan talentas, nepaisant to, kad mes turime skirtingus gebėjimus, skirtingas galias ar negalias.” – teigia „Rimi Lietuva“ personalo vadovė V. Kaikarienė. Anot jos, kuo skirtingesni ir įvairesni žmonės dirba kolektyve, tuo stipresnė yra komanda.

Geroji patirtis – „Bolt“

2017 metais pavėžėjimo paslaugas teikiančioje įmonėje „Bolt“ įsidarbino pirmasis vairuotojas, turintis klausos negalią. Nuo tada „Bolt“ pradėjo glaudžiau bendradarbiauti su Lietuvos kurčiųjų draugija. Šiuo metu visoje Lietuvoje – daugiausia Vilniuje ir Kaune – iš viso dirba 55 kurtieji vairuotojai.

Anot „Bolt“ atstovo Laimono Jakščio, vairuotojai įmonėje nėra įdarbinami pagal darbo sutartį, o veikla užsiima pagal Individualios veiklos pažymą. "Visiems vairuotojams, nesvarbu, ar jie turi negalią, ar ne, sąlygos vienodos - jiems reikia išsiimti VMI pažymą ir kartą per metus susimokėti mokesčius, priklausančius nuo asmens uždirbtų pajamų. Papildomų įsipareigojimų nėra - visi vairuotojai gali dirbti tiek, kiek jiems patogu tuo metu, tą dieną, tą savaitę ar tą mėnesį," - sako L. Jakštys.

Bolt” programėlėje specialiu ženklu klientams pranešama, kad atvykstantis vairuotojas turi klausos negalią. Taip pat daugelis vairuotojų savo automobilyje turi pasikabinę informacinį ženklą, kad jie yra kurtieji. “Reikalui esant, klientas su vairuotoju gali bendrauti per programėlę, parašydamas jam tekstą,” – pažymi L. Jakštys. Pasak jo, iki šiol nebūta jokių nusiskundimų ar neigiamų atsiliepimų iš keleivių dėl kurčiųjų vairuotojų – girdintieji yra suprantingi ir palankiai vertina negalią turinčius pavėžėjus.

Pavėžėja dirbanti Jurgita sako, kad dažniausiai klientas įlipęs į automobilį ir pamatęs, jog vairuotoja yra kurčioji, pradeda naudotis telefonu, tad daug bendrauti su girdinčiais netenka. Visgi pasitaiko žmonių, kurie gestikuliuoja, bando bendrauti, o vyresni žmonės dažniausiai paprašo popieriaus lapelio, kuriame užrašo tekstą. Anot moters, jokių probleminių situacijų ar nesusipratimų dirbant pavėžėja dar nėra pasitaikę, o ji jau spėjusi susirasti ir nuolatinių klientų: „Būna, pasitaiko, kad tenka pavėžėti vis tuos pačius asmenis. Ko gero, aš dirbu panašiu metu, kai jie važiuoja savo reikalais. Dėl to labai džiugu.“

Įmonė “Bolt” taiko negalią turintiems asmenims palankią politika: “Jei ateina naujas vairuotojas, nesvarbu, ar jis yra kurčiasis, ar turi kitą negalią, bet gali užsiimti pavėžėjo veikla, mes džiugiai žiūrim ir palaikom, jei reikia, padedam pasiruošti skiriamuosius ženklus. Tikrai nėra tekę patirti kažkokių nemalonių incidentų dėl to, kad kurčiasis turi negalią.” – tvirtina L. Jakštys.

 

Tai – tik dvi įmonės, kurios įdarbina kurčiuosius. Lietuvoje jų esti ir daugiau: vienos mažesnės, kitos didesnės, tačiau visos kartu jos rodo gerąjį pavyzdį, jog klausos negalią turintys asmenys gali dirbti ne tik nekvalifikuotus - kaip dažniausia įprasta manyti, bet ir aukštesnio rango darbus. Tam, kad vyktų sklandi kurčiųjų integracija Lietuvos darbo rinkoje, tereikia vieno – darbdavių noro įdarbinti klausos negalią turinčius darbuotojus.

 

LKD informacija

Kokia jūsų reakcija?

like
0
dislike
0
love
1
funny
0
angry
0
sad
0
wow
0