Kokios kapinės egzistuoja Lietuvoje?

Turbūt dažnas artimųjų kapus lankantis žmogus atkreipia dėmesį į netoliese esančius apleistus, neprižiūrimus kapus. Kas nutinka toms kapinėms, kurių velionių artimieji nebelanko.

Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje yra šimtai, o gal ir tūkstančiai apleistų kapaviečių. Ilgainiui neprižiūrimi, apleisti kapai gali būti perleisti kitiems asmenims – juose galėtų būti laidojami svetimi žmonės.

Gali būti 3 skirtingos kapinės:

• Veikiančios - galimas laidojimas teisės aktų numatyta tvarka.

• Riboto laidojimo - galima laidoti tik pelenus

• Neveikiančios - laidojimas negalimas.

Tačiau kas nutinka, jei neprižiūrimą kapavietę perleidus kitiems asmenims, pasirodo kapavietės savininkai – joje anksčiau palaidotų asmenų artimieji – ir reikalauja teisių į kapą? Tokie asmenys yra praradę teisę į kapavietės priežiūrą. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę.

Vadovaujantis šia nuostata už kapavietės priežiūrą atsako asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę.

Kada kapinės tampa neveikiančiomis?

Veikiančios, neveikiančios, riboto laidojimo – kapinės Lietuvoje gali turėti skirtingus statusus.

Kapinės priskiriamos neveikiančioms tuomet, kai jose negalimi nauji laidojimai laidojimai dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkos saugos reikalavimų.

Naujos kapinės yra priskiriamos veikiančioms savivaldybių sprendimu, tai suderinus su Kultūros paveldo departamento teritoriniu padaliniu bei Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru.

Riboto laidojimo kapinėse leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus.