Naujienos

Sunkiu ekonominės krizės laikotarpiu VšĮ Respublikinis kurčiųjų reabilitacijos centras ėmėsi drąsių ir ambicingų veiksmų, siekdamas užtikrinti kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų asmenų darbingumą, o drauge socialinę bei ekonominę gerovę. Šių metų kovo 9-ą dieną centras pasirašė sutartį ir pradėjo įgyvendinti trejų metų trukmės projektą „Darbo link“-tarpininkavimo paslaugų įdarbinant asmenis su klausos negalia plėtra“. Projektas finansuojamas iš Europos socialinio fondo pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą - kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis, priemonę - socialinės rizikos ir socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracija į darbo rinką. Bendra projekto vertė – 3 076 634 Lt.

Apie projektą kalbamės su jo koordinatore Danguole Michelevičiene.

Ar vienas Reabilitacijos centras pajėgs įgyvendinti tokį stambų projektą?

Be abejo, kad ne. Projektas vykdomas kartu su projekto partneriais: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Panevėžio kurčiųjų reabilitacijos centrais, Lietuvos kurčiųjų draugija, Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacinis profesinio mokymo centru. Kartu sieksime bendro tikslo, juk visi dirbame kurtiesiems ir jų labui.

Kas inicijavo projektą?

Projektas tęsią 2004–2008-ųjų metų ES bendrijos „Equal“ iniciatyvos projekto „Asmenų su klausos negalia integravimas į darbo rinką“ pradėtą veiklą. Jo autoriai – praeito projekto vykdytojai: buvusi koordinatorė Rūta Mackanienė bei buvusi įdarbinimo tarpininkė, dabar LKD viceprezidentė Svetlana Litvinaitė. Jų pastangomis turime šį projektą, kuris pradėtas labai sunkiu, bet tinkamu laiku, kai labiausiai reikia pagalbos kurtiesiems.

Kiek žmonių įtraukta į projekto įgyvendinimą?

Nuo pirmų dienų projektui vadovauti suburta aktyvi ir patyrusi administracinė grupė. Man buvo pasiūlyta vadovauti projektui, kadangi turiu šios darbo patirties. Vadovavau ir sėkmingai įgyvendinau „Phare“ ir ES BPD struktūrinių fondų projektus. Kartu dirba patyrusi finansininkė Rita Stružienė, o viešuosius pirkimus organizuoja Aušra Murauskienė. Pagrindinį ir svarbiausią darbą atlieka įdarbinimo tarpininkai visoje Lietuvoje, kurių yra trylika. Informaciją apie juos (kontaktus, adresus) galima rasti Lietuvos kurčiųjų draugijos tinklalapyje www.lkd.lt. Įdarbinimo tarpininkams talkina asistentai, o konsultacijas teikia profesionalus psichologas bei teisininkas. Jie teikia individualias bei grupines konsultacijas tarpininkams bei kurtiesiems bedarbiams.

Kokia gi projekto idėja ir pagrindinės kryptys?

Projekto tikslas – Lietuvos mastu pritaikyti „Equal“ projekto sukurtą kurčiųjų įdarbinimo per tarpininkus modelį. Užtikrinant projekto sklaidą bei poveikį, kurčiųjų įdarbinimas vykdomas Lietuvos kurčiųjų draugijos organizacijų sistemoje. Įkurtos įdarbinimo tarnybos Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune, Panevėžyje bei Vilniuje. Tarnybose dirba įdarbinimo tarpininkai.

Kokios yra įdarbinimo tarpininko funkcijos?

Pagrindinė įdarbinimo tarpininko veikla – užregistruoti darbo ieškantį asmenį, padėti sutvarkyti visus reikiamus dokumentus (sutartis, gyvenimo aprašymus ir kita), užmegzti kontaktus su darbdaviais ir pagal galimybes surasti tinkamą darbą.

Kas dirba įdarbinimo tarpininkais? Kokia jų kvalifikacija?

Tarpininkais dirba gestus mokantys ar ilgą darbo patirtį su kurčiaisiais turintys specialistai (vertėjai, socialiniai darbuotojai). Tačiau suprantame, kad kompetencijas būtina tobulinti. Užtikrinant įdarbinimo paslaugas teikiančių specialistų profesinių gebėjimų bei kvalifikacijos kėlimą, projekto metu bus sukurtos keturios specializuotos šiai konkrečiai specialistų grupei skirtos mokymų programos. Siekiant užtikrinti šių programų profesionalumą bei pripažinimą profesinėje visuomenėje, mokymo programos bus pristatytos aprobavimui Darbo rinkos mokymo tarnybai. Unikalios ir naujoviškos specialistų mokymo programos, naudojant aktyvaus mokymo metodus, supažindins su psichologinėmis ypatybėmis įdarbinant ilgalaikius bedarbius, darbuotojus be motyvacijos, turinčius klausos sutrikimų. Įdarbinimo tarpininkai kels savo kvalifikaciją ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, semdamiesi patirties iš savo kolegų Vokietijoje bei Olandijoje.

Ar projekte diegiamos kokios nors naujovės?

Taip. Projekte siekiama šalies mastu sukurti duomenų bazę, kurioje bus registruojami darbo ieškantys klausos sutrikimus turintys asmenys, vedama jų apskaita, kaupiamas darbdavių bankas. Šie duomenys ženkliai pagerins įdarbinimo tarpininkų darbo efektyvumą, bendradarbiavimą tarp regionų. Tai ypač svarbu, kai globalizacijos laiku dirbantieji ieško darbo vietų įvairiuose Lietuvos kampeliuose ir lengvai keičia gyvenamąją vietą pagal darbą. Sunkumų įsidarbinant patiriantys asmenys bus kviečiami dalyvauti motyvacijos didinimo seminaruose, kurių metu jie bandys įveikti savo psichologinius barjerus trukdančius įsidarbinti.

Iš tiesų veiklos nemažai. O koks numatomas rezultatas?

Per trejus metus įsipareigojome įdarbinti net 300 asmenų su klausos negalia. Konsultavimo paslaugas suteiksime dar 300. Tad mūsų tikslinė grupė – net 600 asmenų. Iš pradžių, prasidėjus krizei, manėme, kad tai bus neįveikiama, tačiau veikla, kuri vykdoma jau nuo gegužės mėnesio, parodė, kad baimintis nėra ko. Nuo veiklos pradžios visoje Lietuvoje įdarbinti jau 42 asmenys ir per 100 suteiktos konsultacijos. Manau, kad tai labai geras pasiekimas. Be abejo, mažesniuose Lietuvos miestuose įdarbinti sekasi sunkiau, tačiau dedamos visos pastangos ir darbdaviams nuolat primenama, kad kurtieji ieško darbo.

Turime ir dar vieną svarbų tikslą. Svarbi projekto dalis – visuomenės švietimas apie klausos negalią bei asmenų su klausos negalia galimybes. Šiam tikslui pasiekti projekte numatoma sukurti ir transliuoti keletą socialinės reklamos klipų, skatinančių visuomenės teigiamą požiūrį į kurčiuosius darbuotojus.

Be to, projektas orientuotas ne tik į dabartinių problemų sprendimą, bet ir į ateitį. Aktyvaus įdarbinimo modelis skinasi sau kelią ir yra siūloma jį pritaikyti valstybės mastu. Įgyvendinant šiuos siekius planuojama inicijuoti keletą susitikimų su šalies politikais, atsakingų institucijų vadovais. Siekiama, kad pasibaigus projektui sukurtas modelis būtų pripažintas ir finansuojamas valstybės lėšomis. Tad darysime viską, kad tęstinumas veiklai būtų užtikrintas ir mūsų darbas bei sukurta sistema nenueitų perniek.

Tikimės, kad trejų metų rezultatas daug ką pakeis ir daug kam padės, juk kiekvienas įdarbintas asmuo - tai užtikrinta šeimos gerovė, psichinė bei emocinė sveikata. Tik dirbdamas žmogus jaučiasi visavertis. To ir siekiame!

Kalbino Marija ŠIMELIONYTĖ