Kur slypi neišsenkantis energijos šaltinis?

Kurčiųjų bendruomenei gerai pažįstama Ulijana Petraitienė jau beveik metus vadovauja  Klaipėdos pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT). Pradėjusi dirbti tarnyboje ji nenukirpo gijos, jungiančios ją su kurčiaisiais. PPT teikiamos paslaugos ir klausos sutrikimų turintiems vaikams bei jų tėveliams.

Indėlis į kurčiųjų švietimą Vakarų regione

Kelias iki šios tarnybos Ulijanai buvo labai ilgas, tačiau beveik visi jo ruožai susiję su kurčiais žmonėmis. Ji svajojo tapti žurnaliste, tačiau dėl šeimą ištikusios skaudžios netekties turėjo atsisakyti savo svajonės studijuoti ir ieškoti darbo. Studijas iškeitusi į darbo paieškas, Ulijana buvo priimta į Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno gamybos mokymo kombinatą dirbti gestų kalbos vertėja-instruktore. Tai, matyt, lėmė faktas, kad jos giminėje buvo sutrikusios klausos asmenų. Tačiau nežiūrint į tai, jauna mergina visiškai nemokėjo gestų kalbos. Nemokėjo, bet gana greitai išmoko. Ryžtas mokytis kalbėti rankomis įsuko mano pašnekovę į kurčiųjų bendruomenę ir per keturiasdešimt darbo metų beveik nepaleido.

Gebantis bendrauti gestais žmogus buvo reikalingas ir Klaipėdai, todėl Ulijana tapo viena pirmųjų Lietuvos kurčiųjų draugijos Klaipėdos teritorinių kultūros namų gestų kalbos vertėjų. Jau dirbančią Lietuvos kurčiųjų draugijos Klaipėdos teritorinėje valdyboje ją susirado kurčio berniuko mama Zita Norvilienė bei kiti tėvai, auginantys sutrikusios klausos vaikus. Tėveliai bijojo net pagalvoti, kad jų mažyliams teks išvažiuoti lavintis į Kauną arba į Vilnių. Kalbantis su tėvais, Ulijanai iš atminties išplaukė vaikystės prisiminimai, kai jos mama rugsėjį išveždavo į Vilnių pusseserę Zinutę – kurčios sesers Alentinos dukrytę. Išsiskyrimo momentai buvo tokie jautrūs, kad mano pašnekovė ir dabar, praėjus šitiek metų, kalbėjo nesulaikydama ašarų. Todėl jauna ir energinga moteris pasiryžo suteikti Vakarų regiono vaikams galimybę mokytis kuo arčiau namų.

Kai 1989 metais aktyvių tėvelių iniciatyva Klaipėdos 1-ojoje  mokykloje-internate atsidarė dvi pirmos klasės kurtiems ir neprigirdintiems vaikams, Ulijana tapo kurčiųjų klasės mokytoja. Tuoj po metų duris atvėrė dar viena klasė, vėliau ketvirta, penkta... Sėkminga pradžia pasėjo mintį apie kurčiųjų mokyklos steigimą.

Dveji metai atkaklaus bei nuoseklaus U. Petraitienės ir Z. Norvilienės darbo davė vaisių – nenustojančiai stebinti savo energija Ulijanai ir jos bendramintei pavyko įrodyti miesto vadovams, kad tokia mokykla Vakarų regione yra būtina, ir 1995 m. Klaipėdoje duris atvėrė kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė internatinė mokykla. Todėl nestebina, kad visa uostamiesčio kurčiųjų bendruomenė nuolat sieja U. Petraitienės vardą ne tik su šios mokyklos atsiradimu, įvairiomis akcijomis, bet ir su pačios parengtu ir įgyvendintu projektu „Kelias į gyvenimą“. Projektas klausos negalią turintiems jauniems žmonėms suteikė galimybę įgyti profesiją Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje. Pradėjusi nuo kurčiųjų klasės, moteris nuolat galvojo apie sutrikusios klausos vaikų mokymo tęstinumą ir užimtumą, kurį atspindi visa virtinė vasaros stovyklų „Liepsnelėje“, kelionių ir žygių į kalnus su įvairaus amžiaus ugdytiniais ir suaugusiais. O tai įgyvendinti juk reikėjo ne tik energijos, bet ir lėšų, kurių jai stebuklingu būdu vis pavykdavo surasti.  

Minėdama ugdymo tęstinumą, Ulijana  labai džiaugėsi vaikų lopšelio-darželio „Pagrandukas“ drąsa atidaryti dvi savaitines grupes kurtiems ir neprigirdintiems mažyliams. Šandien tokių grupių nebėra, tačiau minėtos įstaigos darbuotojai turimas žinias, įgūdžius ir patirtį tebedalija integruotai lavinamiems klausos negalę turintiems vaikams.

Manote, kad čia jau pabaiga? Klystate! Įsisukusios į ugdymo ratą moters sustabdyti nebebuvo galima, o ir nereikėjo to daryti. Mat po sėkmingo profesinio ugdymo projekto įgyvendinimo Ulijana prisiminė tuos, kurie nespėjo, bet norėjo, ar buvo spaudžiami darbdavių, įgyti vidurinį išsilavinimą. Taip jos, Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorės Nijolės Kaubrienės ir vertėjos Violetos Galdikienės dėka Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinėje mokykloje (dabar Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje) buvo pradėtas suaugusiųjų kurčiųjų ugdymas. Poreikis mokytis buvo labai didelis, todėl šioje mokykloje, Ulijanos duomenimis, mokėsi net 110 sutrikusios klausos asmenų. Tačiau pasakojant sėkmingas išvardintų įstaigų atsiradimo istorijas, pašnekovės veide ne kartą praslinko nerimo dėl jų ateities šešėlis. „Skaudu, – sakė ji, – kad tai, ką taip sunkiai kūrėme, kiti šiandien vadina nereikalingu balastu didelių ir finansiškai stabilių ugdymo įstaigų jūroje.“

Širdžiai mielas gestų kalbos vertėjo darbas

Ulijana yra ir geriausio Lietuvos gestų kalbos vertėjų konkurso iniciatorė. Konkursas, pabuvojęs keturiuose didžiuosiuose miestuose, šiemet vyks Klaipėdoje. Moteris pasidžiaugė, kad jo globėju sutiko būti miesto meras Vytautas Grubliauskas, visada pabrėžiantis, kad jis nenustoja stebėtis nedidelės bendruomenės dideliais darbais. Nuo praėjusių metų įsteigusi asmeninį prizą, skiriamą daugiausiai žiūrovų simpatijų pelniusiam konkurso dalyviui, šiemetiniam konkursui Ulijana norėtų įsteigti prizą, pagamintą kurčiųjų rankomis. Ar jai pavyks šią idėją įgyvendinti, pamatysime netrukus įvyksiančiame jau penktajame geriausio gestų kalbos vertėjo konkurse!

Paklausus, kokiu tikslu buvo suorganizuotas didelio populiarumo sulaukęs renginys, išgirdau svarų argumentą, kad reikėjo parodyti gestų kalbos vertėjo specialybės svarbą, vertėjų profesionalumą ir galimybes, nes pastaruoju metu kurtieji labiau nori iš vertėjų ne tikslaus vertimo, bet socialinės, psichologinės ar net teisinės pagalbos. O juk vertėjo svarbiausia paslauga, pašnekovės žodžiais, yra kokybiškas vertimas.

Pernai metais LKD Klaipėdos teritorinėje valdyboje ji vedė mokymus „Suaugusiųjų švietimas“. Nors grupę sudarė tik 25 žmonės, tačiau į kursus, kuriuose dalyvaudavo įvairias paslaugas teikiantys specialistai, susirinkdavo pilna salė kurčiųjų.  Tai dar viena gija jungianti ją su įvairaus amžiaus kurčiais žmonėmis, kuriems ji visada sugeba rasti laiko, išklausyti ir padėti.     

Politinės pažiūros ir mintys

Einant į susitikimą su Ulijana, iš galvos neišėjo dar vienas svarbus jos biografijos faktas – veikla Lietuvos centro partijoje. Nors ir šiandien Klaipėdos skyrius yra vienas iš aktyviausių partijoje, Ulijana kalbėjo, jog šiuo metu ji nebėra politiškai aktyvi, tačiau skubiai pridūrė, kad išliko pilietiškai visuomeniška. Tai atsitiko ne dėl netikėtos partijos lyderio, šviesaus atminimo Romualdo Ozolo mirties. Tai įvyko pirmininkui dar gyvam esant, ir jis partijos narės nesmerkė, o priešingai – palaikė ir ragino neatsisakyti savo tikslų. Pasak Ulijanos, R. Ozolo netektį kiekvienas išgyveno skirtingai. Ji – ypač skausmingai, nes, pasak jos, lyderio sąžiningumu, jo tiesa, jo sielos gyliu norisi matuoti ir savąjį gyvenimą. Ulijana prisipažino, kad dažnai pagalvoja, ką vienoje ar kitoje situacijoje pasakytų ar padarytų R. Ozolas, nes ji ne kartą jautė pirmininko pritarimą jos idėjoms ir žodžiams. Jai šis žmogus ir širdyje, ir mintyse buvo ir liko Lietuvos garbė ir sąžinė, Lietuvos istorijos dalis, kurią jis kruopščiai fiksavo savo dienoraščiuose vėliau perkeldamas į knygas. Kad šis žmogus Ulijanai buvo labai svarbus, liudija faktas, jog beveik visas jo knygas turi ne tik mano pašnekovė, bet ir jos sūnūs. Kad šis žmogus padarė moteriai didžiulę įtaką, patvirtina jos ne iki galo ištarti žodžiai apie vieną svajonę, susijusią su kurčiaisiais. Man pašmaikštavus, kad garsiai įvardinta svajonė tikrai išsipildytų, Ulijana atsakė, kad R. Ozolas apie ją žinojo, tačiau nei man, nei Jums, mieli skaitytojai, jos neatskleidė. Todėl darosi aišku, kad dar ne viską sužinojome apie šią moterį.

Neužgęstančio energijos variklio paslaptis

Kad istorija apie ją dar nesibaigė, supranta ir pati Ulijana, prisiminusi seną istoriją, susijusią su besikuriančia kurčiųjų mokykla. Kai pagaliau savarankiškai tapusiai mokyklai prireikė savo vadovo, Z. Norvilienė ir U. Petraitienė labai ilgai įkalbinėjo ilgametę Telšių kurčiųjų mokyklos lietuvių kalbos mokytoją Danutę Gabalienę tapti uostamiesčio kurčiųjų mokyklos direktore. „Jūs tik pagalvokite, –  kalbėjo tuomet Ulijana, – likimas jums, einančiai 58-tus metus, dovanoja dar vieną galimybę – sukurti naują mokyklą!“ Sutapimas ar ne, tačiau U. Petraitienė Klaipėdos PPT pradėjo vadovauti būdama panašaus amžiaus.

„Galimybė kurti, – tyliai ištarė moteris, –  suteikia sparnus ir neleidžia jiems nusvirti.“ Todėl tikiu, kad mes, brangūs skaitytojai, dar išgirsime apie šį energijos, idėjų ir noro kurti nestokojantį žmogų. Tad laukime tęsinio!      

Sigita KOROLIOVĖ

Klaipėdos PPT direktorė – Ulijana Petraitienė.

Pirmoji Naujųjų metų šventė prieš daugiau nei ketvirtį amžiaus atidarytoje kurčiųjų klasėje.

 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 4 ]