Entuziastų kalvė

Šitoks straipsnio pavadinimas gimė kalbantis su Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijoje (buvusi Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazija) bei Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje besimokančiais klausos negalią turinčiais mokiniais. Sutikite, mokytis vienu metu dviejose mokyklose – nemenkas iššūkis. Todėl buvo be galo įdomu pašnekinti sunkumų nepabūgusius jaunuolius.

Suaugusių mokyklos ketvirtoje F klasėje vieną pirmadienio vakarą radau tik tris mokinius iš aštuonių. Tačiau juos mokantys mokytojai čia nieko baisaus neįžvelgė, nes žinojo, kad jauni žmonės užtruko pirmojoje – Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo - mokykloje. Suaugusiųjų gimnazijoje, pasak sutiktų pedagogų, tenka būti ypač išradingiems, kad būtų galima tinkamai ir produktyviai organizuoti ugdymo procesą tarp dviejų įstaigų laviruojantiems mokiniams.

Mano pašnekovais tapo buvę Litorinos mokyklos auklėtiniai – Ovidija Dubinaitė ir Simas Stanys. Į pokalbį įsitraukė ir panevėžietė Simona Simanavičiūtė, kurią atvykti studijuoti į Klaipėdą prikalbino mama. Tai ne paskutinis etapas interjero apdailos specialybės besimokančios Simonos kelyje: mergina dar svajoja apie virėjos profesiją, nes, pasak jos, patinka kūryba ir interjere, ir lėkštėje.  Ovidija derina profesijos studijas su viduriniu mokslu, nes supranta, kad ieškant darbo dvylikos klasių atestatas atrodys solidžiau nei pagrindinio mokslo baigimo pažymėjimas. Paklausta, ar negalvoja apie aukštesnes studijas, mergina gūžtelėjo pečiais. Mat tiek toli ji dar neplanuoja.

O S. Stanys planuoja! Ir planuoja beprotišku greičiu. Kaip sakė vaikinas, jis visada skuba ir nori suspėti kuo daugiau pasiimti iš gyvenimo. Ir sprendimą derinti mokslus dviejose ugdymo įstaigose lėmė noras paskubėti ir sutaupyti vienus metus, nes jo bendraamžiai, pasirinkę vidurinį mokslą profesinėje mokykloje, atestatą įgis tik per trejus metus. Paklaustas apie tolesnius planus, Simas teigė, kad galvoja apie aukštojo mokslo pakopą, bet tai nėra jo didysis tikslas. Šiandien vaikinas nori kuo greičiau baigti abi mokyklas ir pradėti dirbti, nes jaučia, jog jau išaugo iš nuolatinės suaugusiųjų globos ir nori pradėti savarankišką gyvenimą. „Žinau, bus sunku, klysiu, klupsiu, bet norisi pačiam griūti, stoti ir vėl bandyti“, – kalbėjo Simas. Beje, dar Litorinos  mokykloje puoselėta svajonė apie darbą, susijusį su jūra, tebeglūdi jo mintyse. Tikėkimės, kad atkalumas padės kurčiam jaunuoliui bent kiek priartėti prie jos. O kol kas S. Staniui puikiai sekasi mokslai, pagrindinėje mokykloje jam buvo daug sunkiau mokytis. Atsinešęs didelį žinių bagažą iš pagrindinės mokyklos ir protingai jį panaudodamas, vaikinas be ypatingų sunkumų artėja prie mokslų pabaigos. 

Simas spėja ne tik mokytis, jis yra Klaipėdos kurčiųjų krepšinio komandos žaidėjas ir uostamiesčio Kurčiųjų jaunimo organizacijos tarybos narys. Beje, organizacijos įkūrėja, buvusi jos pirmininkė Nina Šamakova, naujieji tarybos nariai – Giedrius Jovaišas ir Rūta Simutytė taip pat baigė Klaipėdos suaugusiųjų gimnaziją. Todėl galima manyti, kad čia kurtieji ne tik semiasi žinių, bet ir tampa sąmoningais, aktyviais ir kūrybingais kurčiųjų bendruomenės nariais. Klaipėdai reikia tokio jaunimo, todėl smagu, kad suaugusiųjų gimnazija tapo savotiška jų rengimo kalve.

Palikusi abiturientus, nuskubėjau pas trečiokus ir buvau maloniai nustebusi, kai sutikau prieš penkerius metus mūsų mokyklą baigusią Ramunę Uzdonienę. Šeimą sukūrusi jauna moteris, negalėdama susirasti darbo, nusprendė įgyti vidurinį išsilavinimą, kuris galbūt palengvins darbo paieškas ar pakeis ateities planus. Siuvėjos specialybę dabartiniame Vilniaus paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre įgijusi Ramunė sakė, kad tai nebuvo jos svajonių darbas, todėl brandos atestatas tikrai pakoreguos jos ateities planus ir svajones.

Edgaras Storožukas, tik birželio mėnesį atsisveikinęs su Litorinos mokykla, užsidėjo ant savo pečių trigubą krūvį. Vaikinas mokosi net trijose mokyklose: gimnazijoje, profesinėje ir Adomo Brako dailės mokykloje. Išvydęs mano akyse didžiulę nuostabą, jis patikino, kad kol kas neblogai sekasi laviruoti tarp trijų įstaigų. Pasiteiravus apie mokymosi rezultatus, Edgaras taip pat buvo optimistiškai nusiteikęs. Pasak jo, dailės ir profesinės mokyklos užsiėmimų temos glaudžiai susijusios su menu ir kūryba, todėl abi veiklas pavyksta suderinti. Didelė paspirtis užimtam jaunuoliui, kad gimnazija yra įsikūrusi toje pačioje gatvėje, kurioje ir jis gyvena. „Norėdamas galėčiau ir su kambarinėmis šlepetėmis atbėgti į pamokas“, – juokavo vaikinas. Paklaustas apie ateities planus, Edgaras energingai papurtė galvą, leisdamas suprasti, kad šiuo metu jo mintyse vien dabartiniai mokslai ir menas.

Bendraujant su gimnazistais susidarė įspūdis, kad didžioji dalis jų ateina iš profesinės mokyklos. Tačiau mokytojai papasakojo, kad pastaruoju metu į mokyklinį suolą grįžta vis daugiau šeimas sukūrusių ir jau dirbančių vyresnio amžiaus kurčiųjų. Jie suprato, kad atsiveria naujos aukštojo mokslo galimybės, kurioms įgyvendinti trūksta brandos atestato. Tuo pasirūpina Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos mokslo kalvė, suprasdama, kad reikia skubėti ir, pasak liaudies, kalti geležį, kol ji karšta.

Sigita KOROLIOVĖ

Atsigauti po ilgos mokslų dienos padeda trumpos pertraukėlės geriant puodelį arbatos. Iš dešinės: Ovidija Dubinaitė, Simona Simanavičiūtė, Simas Stanys ir Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro vertėja Virga Rimkuvienė.

 Akimirkos iš lietuvių kalbos pamokos.

Autorės nuotraukose:

 

Komentuoti

Komentarai (1)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 9 ]

  • Elena pasakė:

    Šaunuoliai!Sėkmės!