Iššūkis (ne)lygybei

Lapkričio 20 d. Kauno Vytauto Didžiojo universitete vyko globalaus švietimo renginys „Iššūkis (ne)lygybei“, kuriame dalyvavo mokiniai iš dešimties savivaldybių. Klaipėdai šį kartą atstovavo surdopedagogių Sigitos Koroliovės ir Kristinos Rimkienės suburta kurčiųjų mokinių komanda iš Klaipėdos Litorinos, Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklų bei Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos.

VšĮ Pasaulio švietimo akademijos ir Jaunimo karjeros centro organizuotas renginys buvo vienas iš projekto „2015 Europos metai vystymuisi: dalyvauk ir įsitrauk į vystomojo bendradarbiavimo veiklą“ renginių.

Globalaus švietimo idėjomis susidomėjusios pedagogės savo veiklą pradėjo Ugdymo plėtotės centro seminare „Globaliojo švietimo temų integravimas į ugdymo turinį“, kuris vyko spalio 13–14 d. Dviejų dienų mokymai parodė, kad mokyklose nuolat vyksta globalus švietimas, tik jo niekas taip neįvardydavo. Juk mokytojai nuolat ragina mokinius rūšiuoti šiukšles, susilaikyti nuo besaikio vartojimo, netoleruoti patyčių, būti empatiškus kitataučių atžvilgiu, rūpintis klimato kaitos problemomis, kad galėtų ateinančioms kartoms palikti švarią, saugią ir nenualintą planetą.

Išaiškėjus šiai tiesai, kilo noras dar aktyviau įsitraukti į globalaus švietimo veiklas. Klaipėdos Litorinos mokyklos mokiniai kartu su surdopedagoge Sigita Koroliove jau kelerius metus dalyvauja Globalaus švietimo savaitėse, skatinančiose mokinius ir mokytojus vykdyti globalaus pilietiškumo šviečiamąsias veiklas. Ne išimtis ir šių metų savaitė (lapkričio 14–22 d.). Kartu su geografijos mokytoja Jolita Stumbriene Mokyklų iniciatyvų konkursui buvo pateiktas Litorinos mokyklos bendruomenės pasakojimas apie Tarptautinės tolerancijos dieną sukurtą naują Europos Sąjungos vėliavą, o Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos abiturientai Rokas Koveckis ir Edgaras Storožukas kartu su surdopedagoge S. Koroliove sukūrė fotolaiškus bendraamžiams, gyvenantiems karo alinamoje Sirijoje.

Kaune trijų ugdymo įstaigų kurtieji mokiniai, įsilieję į dviejų šimtų 13–19 metų jaunimo būrį, gavo galimybę pažinti šiandieninio pasaulio realijas. Mokiniai ieškojo atsakymų į klausimus apie tai, kaip jie yra susiję su žmonėmis, gyvenančiais kitose pasaulio šalyse, svarstė, kaip jie galėtų prisidėti prie teisingesnio ir lygaus visiems pasaulio kūrimo. Jaunimas rinkosi po du iš dešimties skirtingų užsiėmimų, kuriuose galėjo susipažinti su nelygybės problemomis įvairiose pasaulio šalyse, suprasti, kaip per savo kasdienį vartojimą prisideda prie nelygybės problemų egzistavimo arba nykimo, geriau suvokti nelygybės problematiką aplinkosauginiame, socialiniame, ekonominiame, politiniame kontekste.

Pasaulio kavinėje (World Cafe), judėdami tarp skirtingų stalų, renginio dalyviai bendravo su Jungtinių Tautų studentų klubo nariais, atvykusiais iš Brazilijos, Nigerijos, Azerbaidžano, Bangladešo, Turkijos ir JAV. Jie mokiniams pristatė savo šalis, kultūras, tradicijas, nelygybės problematiką, atsakė į visus jaunuoliams rūpimus klausimus. Idėjų banke buvo bandoma kitaip pažvelgti į (ne)lygybės problematiką ir surasti kūrybiškų sprendimo būdų, kaip padėti išspręsti tolerancijos, pagarbos stokos apraiškas visuomenėje. Užsiėmimo „Ar galiu užeiti?“ dalyviai drauge aiškinosi, kokios priežastys priverčia žmones palikti savo namus ir emigruoti. Mokiniams buvo sudarytos sąlygos patirti, kaip jaučiasi į nepažįstamą valstybę norintys patekti asmenys, su kokiais iššūkiais jie susiduria, norėdami apsigyventi naujoje bendruomenėje.

Klaipėdiečiai, pasirinkę organizacijos „Afri I Ko“ moderuojamą užsiėmimą, susipažino su vienu ryškiausių nelygybės, rasinės diskriminacijos ir pilietinio išsivadavimo pavyzdžių – Pietų Afrikos Respublikos apartheido politika. Užsiėmime „Ar žinai, ką vartoji?“ jie sužinojo, iš kur atkeliauja ir kaip užauginami ar pagaminami kasdien vartojami produktai. Mokiniai aptarė teisingo atlygio už atliktą darbą problemas įvairiose pasaulio šalyse, susimąstė apie savo vartojimo įpročius ir jų įtaką žmonėms kitose pasaulio šalyse. O Minčių spaustuvėje pamatė, kaip galima antram gyvenimui prikelti popierių, plastiką bei kitas medžiagas ir patys sukūrė nacionalinį Indijos gyventojų drabužį – sarį.

Netradiciniais darbo metodais, nematytais žaidimais ir dėmesį prikaustančia veikla vykę užsiėmimai įtikino mokinius, kad kiekvienas jų savo prasminga veikla gali prisidėti prie darnaus ir taikaus pasaulio kūrimo bei mesti iššūkį egzistuojančiai nelygybei, neteisybei ir stereotipams.

Beje, šis reportažas buvo parašytas remiantis vaikų įspūdžiais. Mat organizatoriai mokytojus išsivedė į kitą Vytauto Didžiojo universiteto korpusą. Todėl mokiniai laisviau bendravo su savo bendraamžiais. Tuo tarpu mokytojai dalijosi įspūdžiais apie globalųjį švietimą ugdyme, pasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria nagrinėdami globalias problemas, demonstravo jų sprendimo galimybes pamokose ir projektinėse veiklose.

Klaipėdos Litorinos mokyklos

surdopedagogė ekspertė SIGITA KOROLIOVĖ

 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 1 ]