Turtinga Norvegijos patirtis

 

 

Bendrijai PAGAVA įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo fondo finansuojamą paprojektį Nr.: 2004-LT0009-TES-2NOR-02-041 „Kurčių vaikų sveikatos apsaugos ir rūpinimosi vaiku ir šeima paslaugų gerinimas pasitelkiant Norvegijos patirtį“ kovo mėnesio pabaigoje buvo organizuotas vizitas į Norvegiją. Tikslas - susipažinti su šios šalies kurčių vaikų sveikatos priežiūros ir paramos šeimai sistema.

Penkios vizito dalyvės apsilankė ir susipažino su Holmestrando „Nedre Gausen“ kompetencijų centru. Iš viso Norvegijoje yra keturi valstybiniai kompetencijų centrai, kurie organizuoja ir teikia paramą kurtiems ir neprigirdintiems vaikams, jų šeimos nariams bei bendrojo lavinimo darželių ir mokyklų, kur integruotai mokosi kurtieji, auklėtojams ir mokytojams. Plačiau apie vizito rezultatus galima susipažinti paprojekčio svetainėje: http://www.pagava.w3.lt/2010.03.22-27_stazuote.html  .

Apskritas stalas

Balandžio 28 d. Vilniuje buvo organizuotas apskritojo stalo susitikimas dėl visuotinės naujagimių klausos patikros įgyvendinimo. Susitikimo metu pabrėžta, kad įdiegus visuotinę naujagimių klausos patikrą atsiras nauja paslaugos reikalaujanti asmenų grupė, t. y., sutrikusios klausos naujagimiai bei jų tėvai. Visuotinė naujagimių klausos patikra yra sudėtinė sutrikusios klausos vaikų ankstyvosios reabilitacijos dalis, todėl svarbu ne tik užtikrinti ankstyvą klausos netekties diagnozavimą, bet ir sukurti efektyvią visos ankstyvosios reabilitacinės pagalbos sistemą. Apskritojo stalo susitikimo dalyviai, išklausę pranešimus ir dalyvavę diskusijoje, priėmė Rezoliuciją dėl visuotinės naujagimių klausos patikros organizavimo ir sėkmingo įgyvendinimo. Sveikatos apsaugos ministerijos planuose visuotinę naujagimių klausos patikrą numatyta įgyvendinti nuo 2012 m. sausio 1 d.

Apskritojo stalo metu priimtoje rezoliucijoje rekomenduojama patikslinti ir papildyti naujagimių klausos patikros tvarkos aprašą; numatyti preliminarų pareigų paskirstymą ir apmokėjimą; įsigyjant patikros aparatūrą numatyti lėšas atsarginės įrangos ir detalių įsigijimui bei tolesnei aparatūros eksploatacijai; numatyti lėšas specialistams parengti bei išmokyti; reglamentuoti duomenų bazės administravimą ir koordinavimą, duomenų perdavimo šeimos gydytojams ar socialiniams darbuotojams tvarką; parengti lankstinuką sutrikusios klausos naujagimių tėvams su pagrindine informacija apie vaikų kurtumą; sukurti kompleksinį sutrikusios klausos vaikų ankstyvosios reabilitacijos modelį, apimantį medicinos, socialines ir švietimo paslaugas.

Norint tinkamai pasirengti patikrai reikia, kad kas nors imtųsi organizuoti procesą: sudaryti darbo grupę, rengti reguliarius susitikimus ir ataskaitas. Kol kas norinčiųjų neatsiranda.

Mokymai

Birželio 1-2 d. Vilniuje buvo organizuoti mokymai „Naujagimių patikra. Medikų vaidmuo gimus kurčiam vaikui. Norvegijos patirtis“. Mokymus vedė Norvegijos Aust Agderio apskrities ligoninės Audiologijos skyriaus vadovas daktaras Georgas M. Trælandas ir „Nedre Gausen“ kompetencijų centro Konsultacijų skyriaus vadovė Elisabeth Mikkelsen. Mokymai apėmė platų temų spektrą: visuotinės naujagimių klausos patikra Norvegijoje; kaip ir kodėl patikra tapo privaloma visoms ligoninėms; medicinos, socialinio ir švietimo sektoriaus bendradarbiavimas; naujagimių klausos diagnostikos, klausos aparatų parinkimo naujagimiams problemos; pirminė pagalba vaikui ir šeimai, kodėl tėvai turi būti įtraukiami nuo pat pradžių ir kt.

Kaip informavo Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėja dr. Eglė Bradauskienė, prieš dešimt ar penkiolika metų ligoninėms gavus reikiamą aparatūrą Lietuvoje buvo pradėtos diegti regioninės naujagimių klausos patikros programos. Šiandien kai kuriose ligoninėse ši patikra ir toliau vykdoma geros valios ir savanoriškumo principu. Kitur aparatūra sugedo, ji neatnaujinama, nenustatyta patikros tvarka ir atsakomybė, tad iš tiesų sistema nefunkcionuoja, vyksta tik rizikos grupės naujagimių klausos patikra.

Norvegijoje visuotinė naujagimių klausos patikra įgyvendinama nuo 2008 m. Sutrikusios klausos vaikams sveikatos apsaugos paslaugas teikia Sveikatos ministerija, o ugdymo paslaugas - Švietimo ministerija. Pirmiausia medikai parengė visuotinės naujagimių klausos patikros protokolą, kuris Norvegijoje susideda iš penkių pakopų. Švietimo specialistų pastangomis rengiantis patikrai buvo organizuoti seminarai ir konferencija kartu su gydytojais, siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą. Buvo sudaryta grupė STRAKS, į kurios sudėtį įeina audiologas, surdopedagogas ir socialinis darbuotojas ir kuri privalo teikti pirminę pagalbą šeimai: susisiekti su tėvais per savaitę po to, kai naujagimiui diagnozuojamas klausos sutrikimas. Taip pat buvo parengtas informacinis lankstinukas ir leidinys tėvams.

Norvegijoje naujagimių klausos testas atliekamas per tris dienas nuo kūdikio gimimo, esant neigiamam rezultatui, antras testas atliekamas per 2-3 savaites. Gydytojas Georgas M. Trælandas išsamiai paaiškino, kodėl vieni testai netinka naujagimiams, kokios galimos diagnostikos paklaidos, į ką atkreipti dėmesį atliekant testus, kad pavyktų išvengti arba kiek įmanoma sumažinti paklaidas. Mažiems kūdikiams labai sudėtinga ne tik patikrinti klausą, bet ir parinkti klausos aparatus. Į procesą būtina įtraukti ir tėvus (o vėliau ir pedagogus), nes jie daugiausia laiko būna su vaiku ir gali greičiausiai pastebėti, jei kyla kokių problemų. Audiologai informuoja tėvus, kokius testus atlieka su vaiku, kam to reikia, kokie testų rezultatai.

Lektorė Elisabeth Mikkelsen papasakojo, kad „Nedre Gausen“ kompetencijų centras teikia paslaugas 500 sutrikusios klausos vaikų, centre dirba 60 darbuotojų. „Nedre Gausen“ specialistų užduotis – bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais, kad šie suprastų, ką reiškia kurčias vaikas ir kokia pagalba jam reikalinga. Dirbama trimis lygiais:
1. Ligoninės (audiologijos skyriai). Ligoninei diagnozavus vaiko klausos sutrikimą, apie tai informuojamas Kompetencijų centras, kuris dirba sisteminiu principu: nuolat lankosi ligoninėje ir tarnybose, kur vaikams suteikiamos paslaugos.
2. Techninės pagalbos centrai, kurie aprūpina klausos aparatais ir kitomis girdėti padedančiomis arba kompensacinėmis priemonėmis: FM sistemos, mikrofonai, vibruojantys žadintuvai, mirksintys skambučiai ir kt. Centrai nekontroliuoja, kaip tai daro Kompetencijų centro darbuotojai.
3. Pedagoginės ir psichologinės tarnybos, kurios atsakingos už darželinukus ir mokyklų vaikus. Centras konsultuoja darželius ir mokyklas dėl kurčiųjų vaikų.
Vaiko klausos negalia vertinama ne tik kaip tėvų, bet ir kaip valstybės problema ir atsakomybė. Tėvų supratimas ugdant kurčią vaiką yra labai svarbus, todėl reguliariai organizuojami kursai tėvams. Laikomasi nuostatos, kad kuo geriau tėvai bus išmokyti, tuo geresnių rezultatų su vaiku galima pasiekti, kuo geriau tėvai išmano, kas vyksta su vaiku, tuo labiau gali jam padėti. Kursų metu tėvai gauna informacijos, su kokiomis problemomis teks susidurti auginant kurčią vaiką, kokios tėvų teisės, ko galima tikėtis iš vaiko ir ką patys tėvai turi padaryti – kitaip sakant, šeima mokoma gyventi su klausos negalią turinčiu vaiku.

Vaiko ugdymui - AVT terapija

Sutrikusios klausos vaikams ugdyti Norvegijoje naudojama AVT terapija („auditory verbal therapy“ – klausos ir kalbos terapija), Kanados modelis. Kas dvi savaites tėvai konsultuojami, kaip dirbti su vaiku, konsultacijų trukmė 1-2 val. Centras turi parengęs vaizdajuosčių, kur vaizduojamos tipinės situacijos, kaip mokyti vaikus klausyti ir kalbėti. Konsultanto paslaugos tėvams nekainuoja, už tą dieną, kai vykstama pas konsultantą arba jis priimamas namuose, apmoka valstybė. Atlikus kochlearinę implantaciją (šiuo metu ją renkasi beveik visi tėvai), pusė tėvų renkasi vaikams sakytinę kalbą ir pusė tėvų renkasi abi kalbas – sakytinę ir gestų kalbą. Specialistų nuomone, gestų kalba yra tinkamas pasirinkimas, ir jie stengiasi įtikinti tuo tėvus, bet renkasi tėvai, ko jie nori. Norvegijoje siekiama (šiuo metu rekomendacijų lygiu), kad klasėje, kur mokosi sutrikusios klausos vaikas, nesimokytų daugiau kaip 12 vaikų. Nuo 1997 metų kurtieji mokosi pagal atskirą programą.

Kompetencijų centras organizuoja specialistų susitikimus. Susitikimuose dalyvauja: ligoninių, techninės paramos centrų, klausos priemonių firmų, mokyklų specialistai, taip pat kviečiami savivaldybių socialinių skyrių atstovai.

2010 m. birželio 21-23 d. Tauragės rajone buvo organizuoti mokymai „Socialinės paslaugos šeimai, auginančiai kurčią vaiką. Norvegijos patirtis“, kuriuos vedė jau pažįstama lektorė Elisabeth Mikkelsen ir socialinė darbuotoja, kurčiųjų ugdymo ekspertė Berit Fulsaas.
Norvegijoje esantys keturi sutrikusios klausos kompetencijų centrai turi savo mokyklas, kuriose yra du skyriai: kurčiųjų ir girdinčiųjų. Tai labai populiarus mokyklų modelis Norvegijoje, daug dėmesio skiriančioje integracijai. Tokiose mokyklose kompetencijų centro specialistai teikia paslaugas tėvams, vaikams ir mokytojams. Nenorintys ar negalintys mokytis šiose mokyklose kelis kartus per metus atvyksta į konsultacinius mokymus. Atvykusieji iš toliau apgyvendinami centro bendrabutyje. Tėvams, praleidusiems darbo dienas ar išėjusiems nemokamų atostogų ir patyrusiems finansinių nuostolių, suteikiama valstybės kompensacija. Pagalbos savo vaikui pobūdį pasirenka patys tėvai: jie gali leisti vaiką mokytis į prie centro esančią mokyklą; gali lankytis konsultacijose; gali leisti vaiką į įprastą mokyklą, kurioje mokytojai naudojasi centro parengta metodine medžiaga ir rekomendacijomis, skirtomis būtent jų vaikui.

Kompetencijų centras, bendradarbiaudamas su apskrities ligonine, klausos techninės pagalbos centru, vietos pedagogine ir psichologine tarnyba, užtikrina tinkamą paramą vaikui. Kiekvienoje mokykloje, integruotai ugdančioje klausos negalę turintį vaiką ir bendradarbiaujančioje su kompetencijų centru, sudarytos sąlygos vaikui bendrauti gimtąja norvegų gestų kalba, kadangi klasėje kartu su pagrindiniu mokytoju dirba ir gestų kalbą mokantis mokytojas. O kartą per savaitę gestų kalbos užsiėmimai vyksta visiems pageidaujantiems vaikams ir pedagogams. Iš tokių mokyklų į kompetencijų centrus kurtieji vaikai atvyksta tik pasitobulinti.

Reikia paminėti, kad Norvegijoje gestų kalba savo vietą pamažu užleidžia sakytinei kalbai, lydymai naujai atsiradusios papildomos (pagalbinės) gestų kalbos, kuri naudojama tik žodinei kalbai papildyti. Tai įvyko po kochlearinių implantų revoliucijos, kuri atvėrė galimybių kurtiesiems girdėti ir kalbėti. Tad šeimos, auginančios vaikus su kochleariniais implantais, vis dažniau atsisako mokytis norvegų gestų kalbą, kadangi ir tėvams, ir jų atžaloms visiškai pakanka pagalbinės gestų kalbos, kuri savo pobūdžiu ir vartojimu panaši į lietuvių kalkinę gestų kalbą.

Kompetencijų centruose kiekvienam vaikui pakartotinai atliekamas klausos tyrimas garso ir vaizdo testu (vadinamasis „Iowa test“), nes ligoninėje vaikų klausa yra tikrinama visiškoje tyloje ir dažnai rezultatai būna geresni, tačiau neatitinkantys tikrovės. Iovos testu klausa tikrinama, aplinką papildant įvairiais garsais, kadangi klasėje niekada nebūna idealios tylos. Testas padeda mokytojui įrodyti vaikams, kad geresnių mokymosi rezultatų jie pasieks netriukšmaudami.

Iovos testas informuoja mokytojus apie vaiko gebėjimą suvokti garsus skirtingose garsinėse situacijose bei jo gebėjimą skaityti iš lūpų. Kartais testas parodo, kad foniniame triukšme tariamus garsus vaikas girdi geriau be klausos aparato. Tai signalas, kad laikas keisti klausos aparatą. Aparatūra ir tyrimo metodika labai paprasta, bet ji atlieka ypatingą darbą, todėl kiekviena sutrikusios klausos asmenų ugdymo įstaiga privalėtų ją turėti. Deja, tai, kas užsienyje jau įprasta ir seniai naudojama, mums dar nepasiekiama dėl finansų stygiaus.

Dar kartą kalbėta apie komandą STRAKS. Šio žodžio vertimų iš norvegų kalbos yra keletas: nedelsiant, tuojau pat, greitai, iš karto... Vos tik naujagimiui nustatomas klausos sutrikimas, lyg sparagtelėjus pirštais, ši komanda skuba į pagalbą, garantuodama ankstyvą vaikučio reabilitavimą klausos priemonėmis bei jo ugdymą - tokia buvo komandos pavadinimo idėja, ir tai nėra tušti žodžiai. Komanda įsipareigoja susisiekti su tėvais per savaitę nuo diagnozės paskelbimo, todėl atostogaujant vienam iš komandos narių jis nedelsiant keičiamas kitu specialistu, kad nebūtų prarastas svarbus ir brangus laikas, reikalingas pradėti mažojo paciento lavinimą. Tėvų pageidavimu, komanda pati atvyksta į jų namus, kur suteikiama pirmoji konsultacija.
STRAKS komandai ypatingų išlaidų nereikia, kadangi regione ne kasdien gimsta kurtieji vaikai, todėl dviejų specialistų iš kompetencijų centro visiškai pakanka. Po kelių susitikimų su STRAKS komanda, darbą perima kompetencijų centro darbuotojai.

STRAKS komandos ir kompetencijų centrų teikiamos paslaugos yra nemokamos. Minėtos įstaigos nuolat finansuojamos valstybės, kaip ir įprastos gydymo įstaigos.

Susipažinus su turtinga Norvegijos patirtimi norėtųsi, kad nuo 2012 m. Lietuvoje ne tik būtų įgyvendinta visuotinė naujagimių klausos patikra, bet ir neįgaliems girdėti vaikams būtų pradėtos teikti aukščiausios kokybės paslaugos.

Sigita KOROLIOVĖ, surdopedagogė ekspertė


Joana VANAGIENĖ
Projekto veiklų organizatorė


Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 5 ]