Gyvenimas pagal žvaigždes

Kai rugsėjo 1 d. Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos šventėje pamačiau buvusią auklėtinę Niną Šamakovą, tikėdamasi gerų naujienų, nuskubėjau jos pakalbinti. Naujienos buvo džiugios – prieš mane stovėjo Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto vadybos specialybės pirmakursė!

Buvo gabi ir jautri mokinė

Nedidukė, žvitriomis migdolinėmis akimis mergaičiukė sužavėjo mane nuo pat pirmų susitikimų lietuvių kalbos pamokose. Ji ir jos bendraklasis Karolis Simaitis buvo žmonės, apie kuriuos būrėsi visa mokyklos bendruomenė, užsikrėtusi šių dviejų žmonių darbštumu, kūrybiškumu ir neblėstančia energija. Net ir aš pasidaviau šių jaunuolių įtakai. Galiu tvirtai pasakyti, kad jų dėka tapau mokytoja novatore, nes tokiems smalsiems vaikams turėjau surasti naujų būdų ir metodų, kad nenuslūgtų noras mokytis.

Prisimenu, kaip visada kartodavau Ninai, kad ji gali studijuoti universitete. Kai mergaitė, nepatikliai žvelgdama į mane, purtydavo galvą, griežtai pridurdavau, kad sutikusi ją gatvėje pereisiu į kitą pusę nepasisveikinusi, jeigu ji nebaigs vidurinės mokyklos. Tikėjau, kad mano skatinimas mokytis bus išgirstas, nes mudvi su Nina nebuvome tik mokytoja ir mokinė. Tai rodė jos noras išsipasakoti, paprašyti patarimo ar net paverkti.

Kaip šiandien prisimenu jos raudą, nugaišus žiurkėnui. Tada pavyko palengvinti mergaitės sielvartą. Gal todėl jos nerimas merdėjant močiutei buvo išsakytas pirmiausia man, nes patyrusi, kaip sureagavau į peliuko mirtį, Nina nesigėdydama verkė per pamoką ir glaudėsi prie manęs.

Deja, tą kartą nuraminti mergaitę buvo sunkiau, nes juk peliuką buvo galima nusipirkti, o močiutės – ne. Neišdilo ir riedančių skruostais ašarų vaizdas man skaitant Vinco Mykolaičio-Putino romano „Altorių šešėly“ herojės Liucės atsisveikinimo laišką. Kai rugsėjo pirmosiomis dienomis Nina sakydavo pasiilgusi skaitymo pamokų, džiaugdavausi radusi kelią į gabios mergaitės širdį. N. Šamakova buvo imli ne tik kalbos mokslams.

Dėl darbštumo ir užsispyrimo jai puikiai sekėsi viskas, ko tik imdavosi, net ir lengvosios atletikos maniežo rutulio stūmimo sektoriuje! Todėl sužinojusi, kad baigusi pagrindinę mokyklą ji išvyko ieškoti laimės į Islandiją, buvau priblokšta. Vienu metu net pamaniau, kad nesu gera pedagogė, jei neįskiepijau Ninai noro mokytis toliau.

Laimės paieškos Islandijoje

Laimės paieškos tolimoje šalyje truko tik metus. Jautri mergina nesugebėjo numalšinti begalinio ilgesio Lietuvoje likusiai šeimai, draugams ir gamtai. Islandijoje dvylika mėnesių vyrauja slogios rudos spalvos. Nedaug žavesio buvo ir paprastame valytojos darbe. Vieninteliai gražūs atsiminimai iš niūrios šalies – neįgalių žmonių lygiateisiškumas su sveikaisiais. Nina ir dabar susižavėjusi pasakoja apie pagarbą kurčiam žmogui, apie neprašomą girdinčiųjų skubėjimą padėti, patarti klausos negalią turintiems žmonėms. Parduotuvių, degalinių, kitų aptarnavimo įstaigų darbuotojai moka palengvinančią bendravimą daktilinę abėcėlę.

Dirbdama „Nissan“ automobilių pardavimo firmoje, Nina stebėjosi, kad nėra jokio skirtumo tarp jos, paprastos valytojos, ir direktoriaus. Bosas visada kreipdavosi į savo darbuotoją vardu, paklausdavo, ar ji gerai jaučiasi, dažnai kartu gerdavo kavą. Kai paklausiau merginos, kodėl grįžo, jei Islandijoje taip gera dirbti ir yra galimybė užsidirbti, Nina pasakė, kad, nepaisydama direktoriaus ir visos visuomenės pastangų, ji pati jautėsi tik eiline bemoksle emigrante. Tačiau mergina nesigaili savo sprendimo metus praleisti svetur. Savarankiški gyvenimo Islandijoje metai suteikė jai papildomų žinių, neįkainojamos gyvenimo patirties ir leido susitikti nepaprastų žmonių.

Pažintis su kurčiųjų opera

Norėdama išreikšti save kūryboje, laisvu nuo darbo automobilių salone metu Nina lankė teatro studiją. Ten likimas suvedė su vienintelio pasaulyje kurčiųjų operos teatro Suomijoje režisiere Mariane Aro, su kuria draugystė nenutūko iki šiol. Pažintis su kurčiųjų opera (ištrauką iš vienintelės pasaulyje kurčiųjų operos galite pažiūrėti naudodamiesi nuoroda http://dalje.com/tv/en/index.php?id=3283ic819904d) sustiprino Ninos ryžtą susikurti geresnį gyvenimą.

„Jeigu kurčiasis gali net dainuoti, vadinasi, aš dar nepasiekiau savo galimybių viršukalnės“, – prasitarė Nina.

Tačiau pagarba, draugai, nebloga alga ir puikios gyvenimo sąlygos neužbūrė Ninos. Lietuvos trauka buvo didesnė už norą patogiai gyventi. Ji islandus, gyvenančius ugnikalnių kaimynystėje, lygino su šiuo galingu gamtos kūriniu ir pasakojo, kad jie nerodo emocijų, dažniau žiūri savo interesų, o jei jau išsiveržia... Jautrios sielos merginai trūko nuoširdžių, šiltų lietuviškų pasisėdėjimų prie puodelio kavos ar pasivaikščiojimų po kvapų pajūrio pušyną. Jeigu ji būtų įsikūrusi šalyje, esančioje arčiau Lietuvos ir turinčioje panašų landšaftą, gal ir būtų negrįžusi, tačiau vienintelė susisiekimo su gimtinėje likusiais tėvais priemonė – lėktuvas buvo per brangus.

Klaipėdos kurčiųjų jaunimo organizacijos vadovė

Todėl „duktė palaidūnė“ grįžo namo ir kibo į mokslus Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos kurčiųjų klasėje. Užsienio patirtį gabi mergina nusprendė perkelti į Lietuvą. Jos dėka Klaipėdoje atsirado kurčiųjų jaunimo organizacija, kurios pirmininke tapo pati Nina. Organizacijos indėlį netrukus pajuto ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė. Nina su savo bendraminčiais dalyvauja beveik visuose mokyklos renginiuose, siekdama į organizacijos veiklą įtraukti mokinius. Nina – aktyvi Klaipėdos sporto klubo „Viesulas“ orientacinio sporto atstovė. Atrodo, kad ji, bėgdama sunkiomis trasomis ir ieškodama kelio pagal žemėlapyje pažymėtus vietovėje esančius kontrolinius punktus, surado ir savo gyvenimo kryptį.

Žvaigždės pašnibždėjo studijuoti vadybą

Neišeina iš galvos ne pagal metus protingos merginos žodžiai: „Lietuviai įpratę skųstis, kaltinti kitus dėl savo nesėkmių, mažų algų ar negalėjimo susirasti darbą. Tai netiesa! Mes galime gyventi taip pat gerai kaip ir islandai, tik reikia patiems pasistengti. Todėl aš esu čia, todėl stengsiuosi Islandijos patirtį perkelti į Lietuvą. Pirmasis mano žingsnis – jaunimo subūrimas po vienu stogu.“

Šie žodžiai paaiškina Ninos norą studijuoti vadybą. Ji suprato, kad vadybininko diplomas ir žinios leis padėti kurčiųjų bendruomenei pakilti į aukštesnį lygį. Rinkdamasi specialybę mergina šiek tiek suabejojo savo sprendimu, todėl kreipėsi patarimo į astrologę, o ši, vadovaudamasi žvaigždėmis, tarė paskutinį žodį pildant dokumentus.

Belieka patikėti žvaigždėmis, Ninos noru pakeisti visuomenės ir pačių kurčiųjų požiūrį į gyvenimą, nes studijos kurčiai merginai nebus lengva. Jau pirmosiomis savaitėmis pasijuto skirtumas tarp paskaitų esant gestų kalbos vertėjui ir paskaitų be vertėjų. Viliuosi, kad metai, praleisti tarp ugnimi besispjaudančių kalnų, užgrūdino naująją studentę, todėl ryžto jai neturėtų pritrūkti. Nuojauta kužda, kad mano mergaitei žvaigždės nemelavo!

Sigita KOROLIOVĖ
KKNPM mokytoja

Mimų pasirodymą Nina su buvusiu bendraklasiu Karoliu Simaičiu dovanojo mokyklos bendruomenei šių metų rugsėjo 1-osios proga.


 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 9 ]