Skaičiaus septyni magija

2012 m. sausio mėn. Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centras švęs septintąjį gimtadienį. Skaičius septyni šio pasakojimo herojei, centro direktorei Nijolei Kaubrienei, yra ypatingas. Bet pradėkime viską nuo pradžių.

Apie kurčiuosius Nijolė sužinojo studijuodama Vilniaus universitete socialinį darbą. Jos bendrakursis, dabartinis Vilniaus apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovas Andrius Jakutis, daug pasakojo apie klausos negalę turinčių žmonių bendruomenę. Tie pasakojimai Nijolei buvo įdomūs, bet nuojauta nesakė, kad reikėtų labiau pasidomėti šiais žmonėmis. Neįtikėtina, tačiau pradėjus dirbti socialine darbuotoja, teko gana dažnai susitikti draugo pasakojimų herojus. Tie susitikimai nebuvo labai malonūs, kadangi nei ji, nei pagalbos prašantys kurtieji negalėdavo susikalbėti. Kartą po tokio nesėkmingo bendravimo Nijolė pyktelėjusi savo kolegei šūktelėjo:“Negi man dabar reikės dar ir gestų kalbos mokytis!?“

Gestų kalbos mokymąsi pavirto realybe

Ištarta frazė, pasak liaudies, pateko tiesiai Dievui į ausį. Laikraštyje rastas skelbimas apie konkursą Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktoriaus vietai užimti sudomino mūsų heroję. Abejones ir nerimą išsklaidė keli telefoniniai pokalbiai su buvusiu kurso draugu Dainiumi, entuziastingai pritarusiu ir padrąsinusiu Nijolę dalyvauti konkurse. Ryžto pridėjo ir draugas, ir pačios moters noras pakeisti darbą, ir net ne kartą girdėta psichologų rekomendacija kas septynerius metus keisti darbą.

Skaičiuodama socialinei veiklai atiduotus metus, Nijolė neteko žado, kai užlenkė septynis pirštus. Abejonių nebeliko, nes mes, moterys, mielai tikime lemties ženklais, posakiais, liaudies patarlėmis ir net horoskopais!

Taip Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centrui pradėjo vadovauti buvusi socialinė darbuotoja Nijolė Kaubrienė, ir kažkada garsiai ištarta frazė apie gestų kalbos mokymąsi pavirto realybe.

Pradžia buvo nelengva, nes vertėjai glaudėsi dviejuose dešimties ir keturiolikos kvadratinių metrų kambarėliuose, kuriuos draugiškai užleido Klaipėdos kurčiųjų reabilitacijos centras. Dvi Nijolės – mūsų herojė ir reabilitacijos centro direktorė Nijolė Kaminskienė – draugiškai gyveno po vienu stogu, tačiau, kaip ir kiekvienoje šeimoje, visada norėjosi gyventi savarankiškai.

Nauja centro istorija

Nuo 2006-ųjų metų naujojo gestų kalbos vertėjų centro istorija pradėta rašyti Naujojo uosto g., 6A numeriu pažymėtame Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos bendrabutyje. Suremontavę aštuonis jiems skirtus bendrabučio kambarius ir pavertę juos jaukiais klientų laukiančiais kabinetais, Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjai atvertė naują naujojo centro veiklos puslapį.

Tačiau žmogui, drąsiai po septynerių metų pakeitusiam darbovietę, greitai tapo aišku, kad šiuose kabinetuose ateityje vėl bus ankšta. Direktorė N. Kaubrienė pasidžiaugė, kad neįgaliam girdėti jaunimui pradėjus siekti aukštojo mokslo, gestų kalbos vertėjų poreikis labai išaugo. Artėjant 2012 metams, Klaipėdos vertėjai laukia skelbimo dalyvauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų projekte „Gestų kalbos vertėjų centrų infrastruktūros plėtra“. Sėkmės atveju (o sėkme direktorė neabejoja) klaipėdiečiai gautų galimybę statyti naują modernų vertėjų centrą.

Dvi vertėjų centro darbuotojos pagal Leonardo da Vinci programos mobilumo projektą „Gestų kalbos vertėjai tiesia tiltus tarp dviejų kalbų“, organizuojamą Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos, sėmėsi patirties Švedijoje ir tikisi pažangiausius skandinavų veiklos metodus pritaikyti naujajame centre. Atkreipkite dėmesį, kad klaipėdiečiai konkursui ruošiasi septintojo(!) gimtadienio išvakarėse.

Vertėjų stygius

Tačiau viltį sukurti modernų centrą šiek tiek temdo Nijolė Kaubrienės žodžiai, kad Klaipėdos kurtiesiems labai trūksta vertėjų, kad ne visi šiuo metu aptarnaujantys neįgalius girdėti klientus darbuotojai turi lietuvių gestų kalbos vertėjo kvalifikaciją. Lietuvių gestų kalbos vertėjai yra ruošiami vienintelėje Vilniaus kolegijoje. Savaime aišku, kad didžioji dalis būsimųjų vertėjų yra iš Vilniaus krašto ir baigę studijas jie stengiasi įsidarbinti arčiau savo gimtųjų vietų, taip išspręsdami ir būsto, ir šeimos ilgesio klausimus. Klaipėdos gestų kalbos vertėjų centro direktorės nuomone, reikėtų pagalvoti apie nuotolinių studijų, leisiančių mokytis vertėjo specialybės visuose šalies regionuose, parengimą.

Neatmeta direktorė galimybės parengti platesnę gestų kalbos mokymo(si) programą ir Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, ruošiančioje socialinius pedagogus ir mokytojo padėjėjus darbui su klausos negalią turinčiais vaikais.

Laimė, neįgalūs girdėti klientai nori ne diplomo, o greitos ir konkrečios pagalbos. Tai šiandien jiems siūlo Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro darbuotojai ir profesionaliai savo kolektyvui vadovaujanti direktorė Nijolė Kaubrienė. Moteris pasidžiaugė, kad socialinio darbuotojo studijos ir darbas šioje sferoje labai padeda dabartiniame jos darbe, kuriame be vertimo paslaugų tenka padėti spręsti ir socialines problemas.

Gebėjimas išklausyti ir mokėjimas išgirsti

Visiems seniai žinoma, kad gestų kalbos vertėjai savo klientams yra psichologai, nuodėmklausiai, teisėjai, patarėjai ir net šeimos nariai, tačiau direktorė Nijolė Kaubrienė stengiasi nelįsti į kurčiųjų „dūšią“, nors atidžiai seka jų gyvenimus. Klaipėdos apskrities kurtieji žino ir gerbia tokią direktorės darbo taktiką. N. Kaubrienė labai džiaugiasi savo sprendimu centre įdarbinti Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos lietuvių gestų kalbos mokytoją Ritą Gluškovienę. Ir Europos, ir pasaulinėje praktikoje seniai vertėjais darbuojasi kurtieji. Klaipėdos vertėjų centro direktorė dviračio neišrado, tik pasinaudojo užsienio patirtimi ir įsitikino, kad jos sprendimas buvo teisingas, kadangi neįgalūs girdėti klientai labiau atsiveria tokio paties likimo žmogui. O direktorė dabar greičiau sužino, kokiais džiaugsmais ar rūpesčiais gyvena jos klientai, kadangi socialinio darbuotojo įgūdžiai ir įpročiai neleidžia nesidomėti savo bendruomenės nariais.


Ši savybė žavi visus, kuriems teko pabendrauti su Nijole. Gebėjimas išklausyti ir mokėjimas išgirsti įvairias nuomones, diplomatiškumas ir dalykiškas bendravimas šiais laikais – nedažnas reiškinys. Todėl nei vienam vertėjui, o tuo labiau ir klientui, praveriančiam direktorės kabineto duris, nereikia šluostytis suprakaitavusių iš baimės rankų ar ieškoti rankinėje tabletės pakilusiam spaudimui sureguliuoti.

Nijolės Kaubrienės kabinete gerą žodį, patarimą ar, tiesiog, šiltą žvilgsnį gauna visi, kadangi moteris pusantrų metų nuotoliniu būdu lankė psichologės iš Airijos kursus, kurie išmokė ją bendravimo meno. Atėję į jos kabinetą lankytojai gauna progą išsikalbėti ir, patiems to nepastebint, savarankiškai priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Taip elgiasi šiuo metu Lietuvoje labai išpopuliarėjusios, iš JAV, Kanados ir Anglijos atėjusios koučingo metodikos šalininkai.

Laisvalaikis atiduotas gėlėms

O paklausus, kuo mūsų herojė gyvena laisvalaikiu, išgirdau vienintelį žodį: „Gėlėmis“. Minijos pakrantėje esančioje Dituvos sodų bendrijoje Nijolės sodo sklypas išsiskiria ne šiltnamių didumu, ne gausiai užsodintomis lysvėmis, o didžiuliu gėlynu. Gėles moteris sodina pagal pražydėjimo laiką, kad beveik visus metus jos sodas džiugintų visus įvairiaspalviais žiedais. Jei susigundysite apsilankyti pas mūsų pasakojimo heroję, prieš kelionę paruoškite visas savo namuose esančias vazas, nes tikrai grįšite ne su viena puokšte margaspalvių gėlių!

SIGITA KOROLIOVĖ

Klaipėdos apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Nijolė Kaubrienė.

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 6 ]