Apie žmogų, kurio žodyne nėra žodžio savaitgaliai

Skaitytojus supažindiname su Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos kūno kultūros mokytoja metodininke Aušra Gardžiuliene, kurios gyvenime nėra išeiginių dienų.

Atkakli sportininkė

Šešerių metų mergaitės pirmieji žingsniai į baseiną nulėmė jos ateitį. Vandenį mėgstanti ir plaukimu susižavėjusi mažylė liko ištikima šiam pomėgiui iki šių dienų, nors ir reikėjo ne kartą nutraukti mėgstamas treniruotes. Pirmoji ilga pertrauka buvo septintoje klasėje, kai, mirus tėveliui, Aušra su sesėmis turėjo padėti per tris darbovietes besiplėšančiai mamai. Tuomet ir jai, ir visai šeimai ne plaukimas buvo galvoje. Tačiau sportas tyliai ir kantriai išlaukė savo dienos.

Mokytojų įkalbėta, mergaitė įsitraukė į sovietmečiu buvusį labai populiarų PDG (pasirengęs darbui ir gynybai) kompleksą, kur reikėjo įrodinėti savo jėgas ir plaukimo, ir bėgimo, ir šaudymo, ir kt. rungtyse. Užsispyrusios sportininkės negąsdino nei rytinės (6 val. prasidėdavusios) treniruotės, nei paskutines jėgas atimdavę vakariniai užsiėmimai.

Studijos

Todėl niekas nenustebo, kai Aušra nusprendė studijuoti Kauno kūno kultūros institute (dabar Lietuvos kūno kultūros akademija). PDG komplekso dėka tapusi universalia sportininke, mergina ilgai svarstė, kokią sporto rūšį pasirinkti studijuoti. Sprendimas pasirinkti šaudymą buvo kiek netikėtas, nors mokykloje Aušra ir pasižymėjo taiklumu. Suabejoti pasirinkimu privertė ir vienas instituto treneris, dalyvavęs būsimų pirmakursių fizinio pasirengimo egzamine. Jis pasiūlė vikriai merginai rinktis lengvosios atletikos studijas. Laimei, abejota buvo neilgai, nes į galvą atėjo trečias ir galutinis variantas ─ plaukimas! Juk nuo jo viskas ir prasidėjo, juk jai, gimusiai po žuvies ženklu ir augusiai prie Baltijos jūros, plaukimas buvo neatsiejama gyvenimo dalis!

Studijų metu Aušra vėl buvo įtraukta į aktyvų sportinį gyvenimą. Ji buvo ilgametė karinės-taikomosios daugiakovės Lietuvos rinktinės narė, iškovojusi kandidatės į sporto meistrus vardą, aplankiusi ne vieną Tarybų Sąjungos respubliką ir parsivežusi įvairios spalvos medalių.

Šeima pakoregavo planus

Studijos suteikė galimybę ne tik sportuoti. Institute Aušra susipažino su rankininku Edgaru Gardžiuliu. Jis, užgniaužęs ilgesį gimtajai Klaipėdai, pasirinko tremtinio dalią Mažeikiuose, kadangi tik ten Aušra, laikydama rankose dar dažais kvepiantį diplomą, galėjo leisti išsipildyti savo svajonei tapti plaukimo trenere. Susiradęs kūno kultūros mokytojo darbą, vyras stengėsi kurti gyvenimą ten, kur jo žmona buvo nepaprastai laiminga. Jos laimę padvigubino Mažeikiuose gimę sūnūs Laurynas ir Gytis. Ji buvo laiminga, bet Edgaras ─ ne. Ir pedagogų duona nebuvo ypatingai skalsi. Todėl, tik sulaukęs puikaus darbo pasiūlymo, E. Gardžiulis parsivežė savo šeimą į uostamiestį.

Mylinti žmona paaukojo savo svajonę ir laikinai įsidarbino nepilnu darbo krūviu vienoje Klaipėdos mokykloje kūno kultūros mokytoja. Aušra, išgirdusi iš anytos apie laisvą kūno kultūros mokytojos vietą Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje, nusprendė laikinai padirbėti. kol susiras trenerės darbą. Laikinai kurčiųjų mokykloje Aušra dirba daugiau nei 15 metų!

Darbas su kurčiaisiais

Pamilusi klausos negalę turinčius vaikus, moteris baigė surdopedagogikos studijas ir atsidavė kurčiųjų sportui. Tik sapnuose ji vis dar dirbo plaukimo trenere. Aušra ne vienus metus savo iniciatyva išprašydavo Klaipėdos plaukimo baseinų vadovų leidimo kelis kartus per savaitę priimti negirdinčius vaikučius paplaukioti. Jos dėka mažieji išmoko laikytis ant vandens, susipažino su plaukimo technika, fiziškai sustiprėjo. Deja, atūžus privatizacijos vajui, Klaipėdos baseinai tapo privačiomis nuosavybėmis, siekiančiomis kuo didesnio pelno ir veltui nedalijančiomis plaukimo takelių.

Bet mokytoja nenusiminė, nes jos darbe veiklos ─ per akis! Ji vos spėja planuoti savo laiką, kadangi įvairios varžybos veja viena kitą. Mokyklos auklėtiniai Aušros dėka nepraleidžia nei vienų Lietuvos kurčiųjų sporto federacijos organizuojamų varžybų, kadangi jie, pasak Aušros, yra geresni vaikai, nei girdintys. Dar dirbdama bendrojo lavinimo mokykloje mokytoja susidurdavo su mokinių abejingumu: jie prisigalvodavo krūvas pasiteisinimų, kad tik nereikėtų atstovauti mokyklai sportinėse varžybose. O Klaipėdos kurčiųjų mokyklos auklėtiniai ─ kaip armijoje ─ yra pasiruošę startuoti kiekvieną minutę.

A.Gardžiulienė labai dėkinga Lietuvos kurčiųjų sporto federacijai, kuri per metus suorganizuoja tiek daug varžybų ir čempionatų. Jie – didžiausia mokytojos ugdytinių motyvacija, nes vaikai per galvas verčiasi, kad tik patektų į mokyklos rinktinę. Noras išvykti į kitus miestus ir šalis, siekis išbandyti save bei parodyti kitiems savo sugebėjimus ─ nepaprastai didelis. Įgyvendindama vaikų svajones,

Gardžiulienė ir pamiršo, kad lietuvių kalbos žodyne yra žodis savaitgaliai. Jas moteris iškeitė į džiaugsmu spindinčias vaikų akis, stovint ant apdovanojimų pjedestalo. Laimei, Aušros vyras jaunystėje taip pat buvo profesionalus sportininkas. Jis gerai pažįsta trenerių ir sporto mokytojų virtuvę, todėl ir jam, ir sūnums teko susitaikyti su savaitgaliais be žmonos ir mamos. Edgaras sakė, kad nejaučia jokio pykčio ar apmaudo, kad žmona vos ne kas antrą savaitgalį praleidžia mokinių varžybose. Priešingai, jis labai didžiuojasi ja ir jos ugdytinių pasiekimais.

Veteranų plaukimo čempionė

Vaikams užaugus, vyrui neprieštaraujant, Aušra Gardžiulienė grįžo į plaukimo takelį. Ji tapo Klaipėdos veteranų plaukimo Klubo „Nendrė“ nare! Kas antri savaitgaliai varžybose virto išvykomis kone kiekvieną savaitgalį! Tačiau grįžimas prie savo svajonės davė puikių vaisių: Aušra gali pasigirti net dviem Lietuvos plaukimo savo amžiaus grupėje 25 m. baseine rekordais! Pernai ji pasiekė Lietuvos rekordą plaukdama 200 m. krūtine, o šiemet ji savo rekordą pagerino ir prie jo pridėjo 100 m. plaukimo krūtine geriausią šalies rezultatą!
2010 m. plaukikė dalyvavo Ispanijoje vykusiame Europos čempionate, o šią vasarą Italijoje rungėsi su veteranais iš viso pasaulio.

Ištikima skautė

Ir to dar Aušrai ne gana! Jau nebeskaičiuoja, kiek vasarų ji kartu su mokyklos direktore Edita Andrijauskiene praleido skautų stovykloje. Stovykloje, kurioje nėra minkštų lovų ir valgyklos darbuotojų paruoštų pusryčių, o pačių išsivirtą košę dažnai pirmieji „paragauja“ uodai. Skautų stovyklavietėje Klaipėdos kurčiųjų mokyklos mokiniai pasitikrina savo fizines jėgas stengdamiesi išgyventi laukinėje gamtoje ir susidraugauti su ja. Lydimi šūkio „Pramoga su tikslu!“, neįgalūs girdėti vaikai kartu su girdinčiais bendraamžiais mokosi, auga ir tobulėja.

Apie atžalas

O kieno pėdomis pasekė dviejų sportininkų išauginti sūnūs? Nei rankinis, nei plaukimas nesudomino vaikinų. Vyresnysis Laurynas gavo prosenelio ir senelių genus: baigė Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos klarneto klasę ir Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje kremta mechanikos inžinerijos mokslus. Senelio vadovaujamame žvejybos laive jau pirmosios praktikos metu buvo pristatytas prie variklio montavimo darbų. Įgytas žinias pademonstravęs paskaitoje, vaikinas nustebino ne tik kurso draugus, bet ir variklio paslaptis įminti mokantį dėstytoją!

Jaunėlis Gytis, anksčiau bandęs lankyti plaukimo (vėliau bokso) treniruotes, šiemet atsidėjo 12 klasės mokslams Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, kadangi svajoja tapti laivavedybos specialybės studentu.

Klausydama Aušros pasakojimo apie atžalas, pagalvojau, kad vis dėlto jos genai persidavė sūnums. Jie abu savo gyvenimus sieja su jūromis ir vandenynais, jie abu greitai išplauks iš tėvų namų, tik ne krūtine, kaip jų mama, o galingais laivais, lydimi artimųjų meilės ir baltasparnių žuvėdrų klyksmo.

KKNPM mokytoja
SIGITA KOROLIOVĖ

 Aušra Gardžiulienė Pasaulio veteranų plaukimo čempionate.
Aušra ir trys jos vyrai.


Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 8 ]