Klaipėdos Metų mokytoja moko ir kurčiuosius

Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose, minint Tarptautinę mokytojų dieną, buvo išrinkta uostamiesčio Metų mokytoja. Ja tapo Sendvario pagrindinės mokyklos šokio mokytoja Diana Mockuvienė, kuri jau 15 metų dirba ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje.

Pirmieji metai su klausos negalę turinčiais vaikais pedagogei tapo ieškojimų ir bandymų metais. Žinodama, kad ugdant neįgalų vaiką kartais reikia užmiršti viską, ko esi mokytas, ir sukurti savo individualią metodiką, tinkamą konkrečiam vaikui, konkrečiu sutrikimo atveju, Diana pasinėrė į ne itin gausios literatūros apie kurčiųjų muzikinį lavinimą studijavimą. Po daugybės perskaitytų straipsnių paaiškėjo, kad jaunajai choreografei teks vaikus mokyti ne tik judesio ir vaidybos, bet ir imtis terapinio darbo. Juk muzikinės ritmikos užsiėmimuose reikia padėti vaikams tobulinti nervų sistemą, emocinę pusiausvyrą, koreguoti motorinius įgūdžius, lavinti klausos likučius, jautrumą garsui, aktyvinti vaikų aplinkos suvokimą.

Pastebėjusi, kad simbolių kalba padeda žmogui išreikšti jausmus (tai ypač svarbu, kai nepakankamai išsivysčiusi žodinė kalba, kai sutrikusi klausa ar intelektas), D. Mockuvienė sukūrė visą muzikos ir šokio pažinimo sistemą.

Pradėjusi nuo skambančių žaisliukų, savos gamybos barškučių, paveikslėlių stebėjimo, muzikos klausymo gulint ant grindų, trypčiojimo kojomis ir ritmo plojimo rankomis, šiandien pedagogė jau gali didžiuotis. Jos sukurta muzikinės ritmikos lavinimo metodika sutrikusios klausos vaikų ugdymui buvo įvertinta kompetentingų specialistų, suteikusių choreografei mokytojos ekspertės vardą.

Daugeliui atrodo, kad kalbėti apie kurčiųjų muzikinį lavinimą yra absurdiška, nes dažnai susiduria su fraze „tylos pasaulio gyventojai“. Sugalvoję jiems tokį paslaptingą pavadinimą, aplinkiniai nesuvokia, kad kurtieji geba girdėti muziką.

Žmonės, kalbėdami apie muziką ir kurtumą, prisimena tik vieną faktą - garsiąją Liudviko van Bethoveno devintąją simfoniją („Odė džiaugsmui“), kurią vokiečių kompozitorius sukūrė savo gyvenimo pabaigoje jau būdamas visiškai kurčias (klausa silpnėti pradėjo nuo 28 - erių metų).

Mūsų mokyklos auklėtiniai muzikos nekuria, tačiau, skatinami pedagogės Dianos Mockuvienės, mielai jos klausosi ausimis (išnaudodami klausos likučius ir pasitelkdami į pagalbą geriau girdėti padedančias technines priemones), akimis, rankomis... O šokti moksleiviams padeda gebėjimas jausti muzikos virpesius.

Gerai pažindama savo mokinius, patyrusi pedagogė stengiasi parinkti šokiui foną, turintį daug žemų garsų ir aiškų ritmą. Meilė vaikams ir šokiui paskatino Dianą suburti mokykloje šokių kolektyvą „Šypsena“, kuris džiugina mokyklos darbuotojus ir mokinius bei jų tėvelius muzikiniais spektakliais ir projektais. Pasaką „Vilkas ir septyni ožiukai“ matė didžioji dalis Klaipėdos miesto ir apskrities gyventojų, nes po jos premjeros pasipylę prašymai dalyvauti koncertuose, suteikė vaikams galimybę papasakoti apie save girdinčiųjų bendruomenei. Muzikiniu spektakliu „Žiemos pasaka“ prasidėjo Klaipėdos universiteto studentų sąjungos 2008 m. balandį organizuotas seminaras – diskusija „Negalia – ne kliūtis išsilavinimui“.

Apie nepakeičiamą meno reikšmę asmenybės ugdymui nereikia įrodinėti. Todėl mokytoja ekspertė D. Mockuvienė kartu su dailės ir technologijų mokytoja Jolita Stumbriene įsitraukė į integrutotų projektų kūrimą ir vykdymą. Taip gimė projektas „Domino“, demonstruotas Pedagogų profesinės raidos centro metodinių darbų parodoje „Pirštinės“. Tai leido mokiniams susipažinti ne tik su šokių, rankdarbių užkulisiais, bet ir paragauti modelio duonos žengiant podiumu ir pozuojant fotosesijoje. Muzikinis vaidinimas „Keliaukim po pasaulio šalis“ pateko į „Išsipildymo akcijos 2008“ organizuojamas atvirųjų durų dienas.

Mokytoja ne tik skiepija meilę muzikai ir šokiui. Mokyklos ugdytiniai dažnai lankosi Klaipėdos universiteto choreografijos katedroje, kurioje dirba straipsnio herojė. Klausos negalę turintys vaikai išnaudoja kiekvieną minutę stebėdami būsimų choreografų repeticijas ar šokdami profesionalioje salėje, kurios veidrodinės sienos padeda pastebėti judesio ar laikysenos klaidas ir jas koreguoti, o medinės grindys leidžia jausti ritmą ir vibraciją, nes mokykloje tokių sąlygų nėra.

Mokyklos darbuotojų jau nestebina vaikų pomėgis ir gebėjimas šokti, nes dauguma mūsų buvome kartu su mokytoja D. Mockuviene visus penkiolika metų ir matėme, kaip buvo auginamas ir tobulinamas mūsų šokėjų kolektyvas. Tačiau ir šiandien džiugina aplinkinių nuostaba ir susižavėjimas matant, bet sunkiai patikint, kad šoka kurtieji. Jų apstulbimą nesunku paaiškinti, nes išvydęs juos šokant, vargu ar suprasi, kad jie negirdi. Tai atrodo išties įspūdingai, nes, kaip sako patys kurtieji, ne jie šoka pagal muziką, o muzika šoka pagal juos.

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų
mokyklos mokytoja Sigita Koroliovė

Uostamiesčio Metų mokytoja Diana Mockuvienė jau 15 metų dirba ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje. Meilė vaikams ir šokiui paskatino mokytoją Dianą suburti mokykloje šokių kolektyvą „Šypsena“. Nuotraukoje šokių kolektyvas pasakoje „Keliaukim po pasaulio šalis“.





 

 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 7 ]