Surdopedagogų konferencijos pranešimai ir nutarimai

Birželio 2 ir 3 dienomis Klaipėdoje vyko Surdopedagogų asociacijos konferencija „Neįgalių girdėti vaikų ugdymo patirtis ir sėkmės istorijos“.

Į Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą susirinko pusšimtis surdopedagogų iš Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigų. Tokį dalyvių skaičių lėmė ribotos mokyklos galimybės apnakvindinti svečius iš visos Lietuvos, todėl asociacijos pirmininkė Laimutė Gervinskienė siūlė kiekvienai įstaigai į konferenciją deleguoti darbuotojus, atsižvelgiant į joje esančių asociacijos narių skaičių. Kadangi norinčiųjų dalyvauti konferencijoje buvo gerokai daugiau, todėl šiame straipsnyje apžvelgsime pranešimus, pristatysime asociacijos nutarimus ir pasidalysime susitikimo įspūdžiais.

Pranešimai

Konferencijos pradžioje Klaipėdos surdopedagogų pirmininkė, konferencijos organizatorė Deimantė Veličkienė supažindino su dviejų dienų konferencijos dienotvarke, kuri kaip niekada buvo spalvinga. Deimantei pavyko sukviesti lektorius, dirbančius nuo lopšelio iki universiteto, tačiau turinčius vieną bendrą tikslą – neįgalaus girdėti žmogaus ugdymas. Pirmasis pranešimą skaitė Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teologijos katedros vedėjas doc. dr. Arūnas Baublys. Jis apžvelgė Klaipėdos krašto kurčiųjų istoriją, pradėdamas nuo kurčiųjų ugdymo Prūsijoje ir baigdamas dabartine situacija Mažojoje Lietuvoje. Gerb. Arūnui visi Klaipėdos krašto kurčiųjų ugdymo niuansai labai gerai žinomi, nes jo sūnus Arnas Baublys baigė Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, tęsė mokslus Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, o šiuo metu dirba dizaineriu VšĮ „Individualaus augimo centras“. Jo viena iš įkūrėjų – Indrė Baublytė – yra minėto docento dukra ir Arno sesuo. Antrąjį pranešimą pristatė psichologė I. Baublytė. Ji papasakojo, kaip klaipėdiečiai, neturėdami galimybės priimti į mokyklą etatinio psichologo, kartu su Klaipėdos apskrities sutrikusios klausos vaikų ir jaunimo tėvų bendrija „Aidas“ kuria įvairius projektus, leidžiančius nors kelis kartus per savaitę neįgaliems vaikams, jų tėvams ir pedagogams susitikti su profesionaliais psichologais. I. Baublytė ir L. Vitkauskienė (VšĮ „Individualaus augimo centras“ psichologė) pasidalijo patirtimi rengiant netradicinius savęs pažinimo, reabilitacijos, relaksacijos užsiėmimus. Indrė pasidžiaugė, kad gali su mokyklos bendruomene bendrauti lietuvių gestų kalba, nes nuo mažens šia kalba bendravo su savo broliuku.

Audringais aplodismentais buvo palydėtas lopšelio-darželio surdopedagogės metodininkės Jolantos Bružauskienės pranešimas, pasakojantis apie nelengvą pedagoginį darbą ugdant neįgalius girdėti vaikučius integruotai. Mat jau seniai „Pagrandukas“ nebeturi kurčiųjų grupių. Filmuotoje medžiagoje išgirdus aiškia žodine kalba bendraujančius mažylius nebelieka abejonių, kad Jolanta pasiekė didelių rezultatų ir suteikė vaikams galimybę integruotis į girdinčiųjų pasaulį.

Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos surdopedagogė Kristina Rimkienė kalbėjo apie nelengvą darbą tarpininkaujant tarp kurčių ir girdinčių mokyklos mokinių. Pradžioje nelengvai girdintys moksleiviai priėmė į savo būrį neįgalius girdėti bendramokslius, nes jiems atrodė, kad kurtieji turi daugiau privilegijų, yra pernelyg globojami. Ne kartą teko Kristinai aiškinti kurčiųjų kultūros ypatumus ne tik mokiniams, bet ir pedagogams. Ilgai dėstytojai nesiryžo kreiptis į jauną surdopedagogę pagalbos. K. Rimkienė džiaugiasi kas mėnesį vykstančiais susirinkimais, kuriuose dėstytojai vis drąsiau dėsto savo problemas, sunkumus dirbant kurčiųjų grupėse. Ledus aptirpdė ir lietuvių gestų kalbos kursai, suteikdami pedagogams galimybę kreiptis į neįgalius girdėti auklėtinius jų gimtąja kalba.

Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos surdopedagogė Ulijana Petraitienė pasidžiaugė, kad šiemet pirmą kartą išleidžia kurčiųjų gimnazistų klasę. Tačiau surdopedagogė su nerimu kalbėjo, kad kurtiesiems vis dar nepavyksta pasiekti reikiamo valstybinės lietuvių kalbos mokėjimo lygio. Ji norėtų, kad kurtieji laikytų egzaminą gestų kalba. Tačiau žinant, kokia yra Švietimo ir mokslo ministerijos politika, lieka maža vilčių, kad kurtiesiems būtų suteiktos tokios privilegijos. Ministerija siekia lietuvių kalbos programas ir egzaminus lietuviškai mokomose mokyklose ir tautinių mažumų mokyklose suvienodinti.

Abejones dėl sunkumų mokantis lietuvių kalbos išsklaidė Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro surdopedagogė metodininkė Dalia Šarkienė. Ji papasakojo net šešias buvusių auklėtinių sėkmės istorijas, kur jie be paliovos tvirtino, kad gyvenime įsitvirtinti padėjo lietuvių kalba ir mokytojos Dalios įskiepytas įprotis skaityti knygas.

Kauno kurčių ir neprigirdinčių vaikų reabilitacijos ir ugdymo centro „Lingua“ vyr. surdopedagogė Edita Gaižauskienė ir Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro surdopedagogė Vanda Juozaitienė, pristačiusios praktinius pavyzdžius, įrodė, kad neįgalus girdėti vaikas gali išmokti lietuvių kalbos!

Nutarimai

Vienas iš dviejų Lietuvos surdopedagogų asociacijos konferencijos nutarimų – surengti lietuvių gestų kalbos ir lietuvių kalbos mokytojų, dirbančių Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigose, pasitarimą, siekiant aptarti šių mokomųjų dalykų integracinių ryšių galimybes.

Antrasis konferencijos nutarimas – kviesti visų Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo įstaigų surdopedagogus dalyvauti respublikinėje parodoje ,,Mokinių, turinčių klausos sutrikimą, bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymo patirtis“. Paroda vyks lapkričio 4 - gruodžio 19 d. Kaune.

Antrosios dienos pranešimai

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos surdopedagogė Sigita Koroliovė pristatė integruotą formaliojo ir neformaliojo ugdymo projektą „Oranžinio kamuolio magija“. Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su vienu iš sėkmingiausių mokyklos projektų, kur pavyko integruoti net aštuonias ugdymo disciplinas. Projekte dalyvavo ir pradinukai, ir aukštesniųjų klasių mokiniai. O į pasiūlymą dalyvauti savo miestus reklamuojančių filmų „Oranžinės legendos“ konkurse atsiliepusių dalyvių dėka projektas tapo respublikinis. Kaip ir buvo skelbta konkurso nuostatuose, filmų peržiūra ir nugalėtojų paskelbimas vyko surdopedagogų konferencijoje Klaipėdoje. Iš konkurse žadėjusių dalyvauti septynių komandų, konkurencijos neatlaikė ir iškrito Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro bei Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos atstovai. Konferencijoje buvo peržiūrėti penki filmai, kurie į Europos vyrų krepšinio čempionatą atvykstantiems svečiams ir žaidėjams pristatė Telšius, Šiaulius, Klaipėdą ir Kauną. Po ilgų komisijos svarstymų buvo nuspręsta, kad varžytis su Lietuvos krepšinio sostinės atstovais kauniečiais yra beprasmiška. Todėl prizas – oranžinis kamuolys – iškeliavo į Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centrą. Visą medžiagą apie projektą ir filmus rasite adresu www.kurtieji.lt .

Surdopedagogų vasaros konferencijoje buvo gausu ne tik pranešimų, patirties pasidalijimų, bet ir smagių susitikimų su draugais, nes Šiaulių universiteto Tęstinių studijų instituto dėka mes, surdopedagogai, beveik visi tapome bendrakursiais. Kaip ir dera kurso draugų susitikime, konferencijos šeimininkai linksmąją dalį perkėlė ant vandens. Jie pakvietė svečius paplaukioti pramogų laivu „Venus“ po Klaipėdos uosto akvatoriją ir paskanauti pagal Mažosios Lietuvos receptą išvirtos žuvienės.


KKNPM surdopedagogė ekspertė
SIGITA KOROLIOVĖ

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 5 ]