Senos pilies istorijos

Senuosius metus Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė palydėjo net dviem premjeromis. Pirmoji – muzikinė pasaka „Pilies istorijos“.

Kai 2009-ųjų metų Klaipėdos mokytojos vardo savininkė choreografė Diana Mockuvienė pasiūlė kalėdiniam rytmečiui pastatyti muzikinį spektaklį, visi su entuziazmu sutiko, nes ankstesni šokių mokytojos darbai džiugina iki šiol. O muzikinė pasaka „Vilkas ir septyni ožiukai“ jau dešimtmetį nenueina nuo scenos.

Paprašyta fiksuoti visus pasirengimus naujajam spektakliui, pasijutau lyg būčiau įtraukta į Dalios Ibelhauptaitės spektaklio „Svynis Todas: demonas kirpėjas“ komandą. Spektaklio kostiumų autorius Juozas Statkevičius pasakojo, kad vien operos solistės Asmik Grigorian kostiumą sudarė net dvylikos dalių drabužių komplektas. Jo dirbtuvė prieš spektaklį panėšėjo į devynioliktojo amžiaus vidurio Londono artelę.

Mokyklos siuvimo kambarėlis, kuriame plušo auksarankė Stefanija Dubinskienė atrodė ne prasčiau, negu garsiojo dizainerio darbo vieta. Tik skyrėsi kostiumų tematika ir laikas. Stefanijos valdos dvelkė viduramžių pilies prabanga. Ji siuvo pilies pajacams kostiumus, tvarkė princų ir princesių garderobą, derino ir taisė mokytojų bei pačių vaikų suneštus kostiumus. Ant pakabų mačiau net iš Klaipėdos dramos teatro pasiskolintus drabužius. Stefanijos siuvyklėlėje jaučiausi lyg Anderseno pasakoje „Nauji karaliaus drabužiai“, nes ji buvo apversta audiniais, blizgučiais, linksmai tilindžiuojančiais varpeliais ir spalvingais kaspinais. Skirtumas tarp šio vaizdo ir minėtos pasakos buvo tas, kad mūsų pilies gyventojai nebuvo nuogi, kaip pagrindinis pasakos herojus karalius. Jie žavėjo savo kostiumų spalvingumu ir autentiškumu. Tai išvydusi, supratau, kad laukia įspūdingas renginys.

Pasiruošimas spektakliui vyko ne vieną mėnesį, kadangi viskas prasidėjo nuo statybų. Visi žino, kad šiais laikais pastatyti namą yra gana brangu. O mums reikėjo pasistatyti pilį! Padėti dekoracijų autorei dailės mokytojai Jolitai Stumbrienei suskubo ne tik mokyklos administracija, bet ir mūsų kaimynai, 1-osios specialiosios mokyklos darbuotojai, padėję gaminti pilies detales – kubus ir piramides.

Premjeros rytas prasidėjo grimo studijoje. Klaipėdos valstybinės kolegijos Kosmetologijos specialybės trečiakursės Neringa Macijauskaitė, Evelina Navickienė ir Laura Vorožeikinaitė, grimuodamos jaunuosius aktorius, vykdė praktinį projektą. Grimas pranoko visus lūkesčius, kadangi studentės, žinodamos, kad jas vertins ne tik griežti kolegijos dėstytojai, bet ir spektaklio žiūrovai, darbą atliko itin profesionaliai!

Jau pirmieji muzikos akordai, vaizdingos dekoracijos ir stulbinantys aktorių kostiumai leido žiūrovams pasijusti kaip tikroje senovinėje pilyje. Ir pati istorija buvo tikra. Naujai pastatytoje pilyje vyko ponų, kuriuos saugojo husarai ir trys muškietininkai, balius. Svaigaus šokio sūkuryje sukosi puošniomis suknelėmis vilkinčios karalienės ir princesės. Joms išdidžiai asistavo autentiškais rūbais vilkintys karaliai ir princai. Šventinėje puotoje netrūko ir gardžių vaišių, praėjusių griežtą vyriausiojo muškietininko degustaciją. Kaip ir kiekvienoje pilyje, puotą pro langus galėjo stebėti susirinkę varguoliai, kurie linksmu rateliu bandė pasišildyti ir susikurti sau šventę. Prisivalgiusius ponus linksmino mažieji pajacai ir paslaptingi mimai, tuo dar labiau sukurdami tikroviškumo įspūdį.

Profesionalus muzikinės pasakos scenarijus perkėlė į sceną tai, ką vaikai mokėsi ne vienerius metus: senovinių šokių atsiradimo istoriją, šokių klasifikaciją, žingsnelius, sukinius ir figūras. Profesionali pedagogė Diana Mockuvienė suteikė galimybę vaidinime dalyvauti ir dideliems (į vaidinimą buvo įtraukti net mokytojai), ir mažiems, ir pirmūnams, ir turintiems mokymosi sunkumų vaikams. Kiekvienam mokiniui buvo paskirta pati svarbiausia rolė, kiekvienas su džiaugsmu atliko savo vaidmenį. Net tie, kuriems labiau patiktų buvimas vienumoje, su plačiomis šypsenomis gyveno scenoje ir kūrė paslaptingą istoriją. Vaikams tai nebuvo sunku, nes jie nedirbo ir net nevaidino, o žaisdami pasakojo tai, ką kiekvienas jautė. Jiems tai sekėsi labai lengvai, be ypatingų pastangų, nes žaismingas scenarijus leido vaikams taip jaustis.

Po spektaklio įvyko antroji premjera. Šventę tęsė lietuvių gestų kalbos mokytojos Ritos Gluškovienės iniciatyva pakviesti Lietuvos kurčiųjų jaunimo Klaipėdos skyriaus atstovai, jau gruodžio pabaigoje pradėsiantys savo veiklą ir kviečiantys visus prisijungti prie aktyvaus jaunimo. Ninos Šamakovos, Mindaugo Gelumbicko ir Editos Kurajevos spektakliukas bei žaidimai, išjudinę ir vaikus, ir mokytojus, ir tėvelius, parodė, kuo gyvens Klaipėdos jaunimas. Aktyvistė Nina prašė tėvų nepykti ir nedrausti vaikams lankytis jų organizacijoje, kurioje jaunimas padės mokyklos ugdytiniams tapti aktyviais, išradingais ir naudingais visuomenės nariais. „Dalyvaudami naujojoje organizacijoje“ – žadėjo Nina, – „vaikai bus tikrai labai laimingi“.

Sigita Koroliovė
KKNPM surdopedagogė ekspertė

Sigitos Koroliovės foto koliaže – akimirkos iš premjerinio spektaklio.



 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 5 ]