Kiek kainuoja jūsų pamoka?

Gegužės 1-ąją dieną skardžiu trimito garsu paskelbęs Klaipėdos miesto pergalę LNK vykusiose „Super Miestų“ kovose, naujasis Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas gegužės 3-ąją jau sveikino Klaipėdos pedagogų bendruomenę, susirinkusią į konferenciją „Integruotas ugdymas: patirtis, problemos, perspektyvos“.
Meras pažadėjo stengtis priimti kuo populiaresnius sprendimus ir nutarimus, padėsiančius gerinti ugdymo įstaigų darbą ir išreiškė viltį, kad Klaipėdos pedagogų bendruomenė greitu laiku galės sakyti, jog meras sėkmingai integravosi į jų tarpą.

Masiškai prabilus apie integraciją, sukėlusią daug ginčų tarp švietimo teoretikų ir praktikų, atrodė, kad tai tik ministerijose atsiradusi nauja madinga sąvoka, kurią greitai pakeis kitas, dar madingesnis terminas – inkliuzija.

Tačiau pasirodo, kad apie integraciją buvo kalbama jau antikos laikais. Tai įrodo ir žodynuose aiškinamo žodžio kilmė, ir senųjų antikos filosofų veikalai, ir iki šių dienų cituojamos garsių filosofų frazės, akcentuojančios žmogaus fizinio ir dvasinio kūno dermę... Jeigu specialiųjų poreikių turinčių vaikų integracija į bendrojo lavinimo ugdymo įstaigas gąsdina ir minėtų įstaigų pedagogus, ir specialiųjų ugdymo įstaigų darbuotojus, ir vaikų tėvus, tai integracija ugdyme sukelia atvirkštinę reakciją.

Klaipėdos pedagogai konferencijoje išsamiai aptarė integracijos rūšis, jos privalumus bei problemas. Integracijos užuomazgos, pavadintos harmoningu ugdymu, egzistavo ir buvusioje Tarybų Sąjungoje. Apie tai ir apie integruotą ugdymą įvairiose pasaulio šalyse mums papasakojo Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto Socialinės pedagogikos katedros dėstytoja doc. dr. Dalia Kiliuvienė. Tačiau didžiausio susidomėjimo sulaukė mokytojų praktikų konkretūs įvairių pamokų, projektų, veiklų pristatymai.

Konferencijoje buvo perskaityti 25 pranešimai, metodinių darbų parodoje buvo demonstruojami 149 metodiniai darbai ir stendiniai pristatymai, suteikę galimybę pasisemti planavimo patirties, kūrybinių idėjų ar tiesiog „pasiskolinti“ kitose mokyklose jau pravestas pamokas ir projektus. Ar galite įsivaizduoti integruotą geometrijos ir muzikos pamoką? O kaip jums atrodo neseniai anapilin išėjusios poetės Stasės Nedzinskienės eilių nagrinėjimas fizikos pamokoje? Sunkiai įsivaizduojami ir vienos mokyklos etikos mokytojos kas metus rengiami mokslo metų trukmės projektai eutanazijos, donorystės, nepagydomų ligų, gyvybės kainos temomis, lanksčiai ir kryptingai integravęsi į įvairių dalykų ugdymo planus.
Po bendrųjų pranešimų vyko darbas 5 grupėse, iš kurių viena buvo paskirta integracijos taikymo patirties pasidalijimui tarp specialiųjų pedagogų. Grupės moderatorė Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų gimnazijos surdopedagogė, gestų kalbos mokytoja Ulijana Petraitienė kartu su straipsnio autore ir Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos specialiosiomis pedagogėmis metodininkėmis Rasa Alsiene bei Nijole Jauniškiene jautėsi kompetentingomis specialistėmis, galėjusiomis perduoti savo ilgametę patirtį miesto ugdymo įstaigose dirbantiems specialiesiems pedagogams, ugdantiems savo klasėse įvairių raidos sutrikimų turinčius vaikus. Surdopedagogė U. Petraitienė papasakojo apie gestų kalbos integravimą į visas vidurinio ugdymo disciplinas, mokant suaugusius kurčiuosius. 1-osios specialiosios mokyklos pedagogės pademonstravo dailės ir šviesos terapijos integracijos pavyzdžius ugdant specialiųjų poreikių turinčius vaikus. Sigitos Koroliovės pranešime buvo pademonstruoti trijų integracijos lygių praktiniai pavyzdžiai. Pirmajame lygyje – jungime – ugdytinių mokėjimai ir žinios vienoje disciplinoje pritaikomi norint sustiprinti kito dalyko mokymą (pvz., skaitant apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, pamokoje pasinaudojama turimomis mokinių istorinėmis žiniomis apie tą laikmetį). Tai tėra tik integracijos užuomazga, pirmasis žingsnis.

Skaitant su šeštokais Rimanto Budrio „Ąžuoliuko rytas“, įtrauktą ir į bendrojo lavinimo mokinių vadovėlius, pavyko į pamoką įtraukti kalbos ugdymo, gramatikos ir pasaulio pažinimo temas, kadangi ir pats tekstas, ir mokinių patirtis pavasarį atbundančios gamtos tema, ir gramatikos programa prašyte prašėsi sujungti juos į vieną integruotų pamokų ciklą.
Antrasis lygis – koreliacija – vyksta tarp dviejų dalykų, kai mokytojai tarpusavyje suderina tam tikras temas, susipažįsta su einama medžiaga. Miesto pedagogams buvo primintas 2009-aisiais metais respublikiniame konkurse „Virtuali kelionė klasėje“ didįjį prizą laimėjęs projektas „Adomo Mickevičiaus „Gražina“ ekrane“, kuriame lietuvių kalba buvo suderinta su dailės disciplina. Aukščiausias – integruotas – mokymo lygis pasiekiamas, kai mokymo procese mokiniui sudaroma galimybė panaudoti visas daugialypio intelekto struktūras.
Šiuo metu mokykloje vykstantis projektas „Oranžinio kamuolio magija“ tapo puikiu integruoto ugdymo pavyzdžiu, nes šiame projekte, vykdant formalųjį ir neformalųjį ugdymą, derinamos net aštuonios disciplinos: lietuvių valstybinė kalba, gimtoji lietuvių gestų kalba, gamta ir biologija, geografija, dailė, technologijos, informacinės technologijos ir kūno kultūra. Plačiau apie šį projektą galite pasiskaityti Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos tinklalapyje www.kurtieji.lt  .

Darbo grupėje pabaigoje buvo prieita vieningos nuomonės, kad yra mokytojų, kurie gali pravesti 2-3 integruotas pamokas per metus, o yra ir tokių, kurie tiesiog „pamišę“ nuo integruoto ugdymo teikiamų efektų, padedančių sudominti mokinius ir paversti ugdymo procesą nesibaigiančiu atradimų džiaugsmu. Mes, specialieji pedagogai, patenkame į „pamišusiųjų“ grupę, kadangi mūsų ugdymo specifika reikalauja nuolatinės integracijos į pamokas, integracijos į visuomenę, integracijos į gyvenimą...

Viename Kretingos laikraščio „Pajūris“ forume apie integraciją perskaičiau neprisistačiusio skaitytojo mintį: „Negalima painioti integracijos su inkliuzija. Integracija – jūros į krantą išmestas gintaro gabalėlis. Šalia jo guli akmenukas, pagaliukas, kriauklytė... Inkliuzija – gintaro gabale sustingęs vabalas. Toks gintaras yra žymiai brangesnis už paprastą.“ Po konferencijos man norėtųsi vartoti inkliuzinio ugdymo sąvoką, nes šiuolaikinio mokytojo integruota pamoka primena gintare atsiradusį inkliuzą, galintį mokslininkams suteikti nemažai žinių apie Žemės vystymąsi prieš tūkstančius metų.

Integruoti užsiėmimai ne tik suteikia mokiniams žinių, bet ir skatina juos ieškoti, siekti naujų tikslų, plačiau ir kritiškiau žvelgti į supantį pasaulį, kritiškai mąstyti ir daryti išvadas, nes jiems tai yra nauja, neįprasta ir, svarbiausia, labai įdomu. Tokia pamoka, kaip ir gintaras su inkliuzu, yra neįkainojama!

SIGITA KOROLIOVĖ
KKNPM surdopedagogė ekspertė





Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 4 ]