Mokomės bendradarbiaudami

Kad sąvoka “mokymas(is) bendradarbiaujant“ yra naudinga, įsitikino MTP programos dalyvė, Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė, į savo metinės veiklos planą įtraukusi metodinį renginį “Aktyviųjų ugdymo metodų taikymo galimybės. Gerosios patirties sklaida“, kuriame dalyvavo Panevėžio bei Telšių kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinių mokyklų mokytojai.

Lietingą kovo rytmetį į Klaipėdą suvažiavo mokytojai, dirbantys su klausos negalę turinčiais vaikais. Seminaro metu kolegos dalijosi ne tik savo darbo naujovėmis, bet kartu sprendė ir problemas, iškilusias atsiradus šiuolaikinei klausos kompensuojamajai technikai.
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė apžvelgė kochlearinių implantų naudotojų problemas. Direktorės pranešimas buvo paremtas konkrečiais faktais, nes su šia problema susidūrė jos vadovaujamos mokyklos mokinė, nesėkmingai bandžiusi integruotis į bendrojo lavinimo mokyklą.
Direktorė Edita Andrijauskienė supažindino seminaro svečius su Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos dabartimi ir perspektyva. Mokykla patenka į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rezervinę teritoriją, kurioje bus statomas Baltijos prospekto tęsinys, todėl 2008 m. ją numatyta nugriauti. Mokyklos darbuotojai ir mokiniai laikinai įsikurs Klaipėdos 1-ojoje specialiojoje mokykloje naujai suremontuotose ir įrengtose patalpose, o netolimoje ateityje – naujame ir moderniame Sutrikusios klausos asmenų ugdymo centre.
Kurdama naujojo centro viziją, mokyklos bendruomenė svajoja ne tik apie modernius kabinetus, šiuolaikinę mokomąją techniką, bet ir tikisi sulaukti socialinio pedagogo etato įsteigimo. Todėl truputį pavydžiai, bet su dideliu susidomėjimu buvo išklausytas Panevėžio mokyklos socialinės pedagogės Lijanos Čiplienės pranešimas, paremtas komandinio darbo patirtimi ir stebėjimais.
Panevėžietis Vilius Glušokas – mokytojas, turintis klausos negalę. Jo pranešime buvo juntamas džiaugsmas projekto „Kurčiųjų teisės į išsilavinimą gimtąja kalba užtikrinimas“(„Mokytojau, kalbėk su manimi mano gimtąja kalba“) suteikta galimybe mokytojams dvejus metus mokytis jo gimtosios gestų kalbos.
Telšių pedagogė Valentina Vidmantienė papasakojo, kaip skatina sutrikusios klausos ir intelekto vaikų motyvaciją. O mokytoja metodininkė Erlanda Rimšienė, remdamasi savo sukurtos apklausos rezultatais, supažindino su Klaipėdos kurčiųjų mokyklos pradinių klasių moksleivių motyvacijos ypatumais.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos tinklapyje Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė iškėlė klausimą: „kas pavojingiau: pedagoginis sąstingis ar eksperimentavimo klaidos?“ Klausimo autorė atsakydama minėjo intrigos sukūrimą pamokose. Intrigos, kuri pamokai suteikia naujumo, netikėtumo.
Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos surdopedagogė Lina Grigaliūnienė pristatė naujus metodus, dirbant su mokymosi sunkumų turinčiais mokiniais. Jos ir straipsnio autorės pranešimuose taip pat ne kartą skambėjo žodis „intriga“. Pranešime „Netradicinės ugdymo(si) strategijos lietuvių kalbos pamokoje“ buvo pateikti per intrigas atsiradusių naujų metodų, medžiagos pateikimo būdų pavyzdžiai. Pirmąją seminaro dalį užbaigė nuotaikingos reklamos, sukurtos Klaipėdos kurčiųjų mokyklos dešimtokų.
Jaunųjų Klaipėdos sportininkų ir jų mokytojos Aušros Gardžiulienės sportiniai laimėjimai Lietuvoje ir už jos ribų dar kartą įrodė, kad mokymas(is) bendradarbiaujant yra pagrindinis variklis auklėjant sveiką, sportišką ir aktyvų jaunimą. Kas antras mūsų mokyklos mokinys yra pajutęs pergalės skonį, nes bendradarbiaudami su Lietuvos kurčiųjų sporto komitetu (LKSK) ir jo prezidentu Aleksu Jasiūnu, vaikai turi galimybę dalyvauti tarpmokyklinėse varžybose ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
Kad mokinių ugdymas būtų sėkmingas, mokytojas privalo dažnai iš naujo įvertinti savo darbo metodus ir juos keisti. Sužavėjo lektorės Jolitos Stumbrienės pranešimas „Teigiama tarpdalykinė priklausomybė meniniame (dailė ir choreografija) – technologiniame ugdyme“. Metodinio renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę dalyvauti virtualioje karnavalo kaukių (domino) gamybos pamokoje, o vėliau ir pačiame kaukių baliuje.
Dar vienas mokymo(si) bendradarbiaujant sėkmės įrodymas sau ir renginio svečiams - ekskursija į Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą, kurioje sėkmingai studijuoja sutrikusios klausos mokiniai iš visos Lietuvos.
Apibendrindami metodinio renginio pranešimus, dalyviai vieningai nutarė su visomis pateiktomis naujovėmis bei iškeltomis problemomis supažindinti kuo daugiau mokytojų. Šio seminaro medžiaga buvo perduota Panevėžio kolegoms. O klaipėdiečiai birželį į panašų renginį pakvies apskrities pedagogus ir tėvus, norinčius susipažinti su sutrikusios klausos bei intelekto vaikų mokymo ir auklėjimo naujovėmis.

Sigita KUDARIEN Ė
Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytoja

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 9 ]