Kurėnas kelia bures!

Metų pabaigoje Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje „prisišvartavo“ senųjų kuršių laivas kurėnas, kuris atplukdė didžiulį žvejo kalendorių.

Keista, bet istorija prasidėjo ne Kuršių marių pakrantėje, o tolimojoje Australijoje ir Okeanijoje. Klaipėdoje veikiančiame Lietuvos dailės muziejaus padalinyje – Prano Domšaičio galerijos menų pažinimo centre jau nuo seno vyksta edukaciniai užsiėmimai mokiniams. Muziejuje gyvenantis Teptukas ir mažus, ir didelius kviečia kartu aplankyti ekspozicijas, parodas, žaisti, kurti, sekti pasakas, mokytis…

Jauniausieji mokyklos bendruomenės nariai – dažni galerijos lankytojai. Šiais metais centre dirbančios darbuotojos, jau žinodamos neįgalaus girdėti vaiko raidos ypatumus, pasiūlė susipažinti su Australijos ir Okeanijos tautų menu. Spalvingi ornamentai, sukurti taškavimo būdu, labai patiko mažiesiems menininkams ir jie mielai įsitraukė į šios dailės rūšies pamokas. Auklėtojos Ina Balčiūnaitė ir Nijolė Morkūnienė kartu su užsiėmimų vedėjomis netruko pastebėti, kad taškavimo metodika ypač tinka vaikams, turintiems kompleksinę negalę, kadangi šių užsiėmimų metu lavinama ne tik meninė kompetencija, bet ir vystoma smulkioji motorika, turinti didžiulę reikšmę intelekto ir asmenybės raidai. Užsiėmimų metu mokiniai ne tik barstė spalvingus taškelius, bet ir ieškojo eksponuojamų kūrinių detalių, konkrečių ornamentų, sprendė kryžiažodžius ir ant medinių pagaliukų, kurių, pajūrio vėjo ir pačios Baltijos švelniai nugludintų, Klaipėdoje be vargo galima prisirinkti pilnus maišus, kūrė margaspalvius ornamentus, panašius į iš tolimojo žemyno atkeliavusius eksponatus. Nelikus pagaliukų, vaikai išmargino puodelius, prigamino kalėdinių žaisliukų...

Matydamos tokį vaikų užsidegimą, muziejaus darbuotojos pasiūlė imtis vykdyti kokį nors projektą. Kadangi mažieji jau senokai svajojo apie akvariumą su žuvytėmis, buvo kilusi mintis pasigaminti jį iš popieriaus ir pripildyti taškavimo būdu pagamintomis žuvelėmis. Beliko tik pasirūpinti darbo įrankiais, susiruošti dažus ir kitas priemones, kurių net pusę skiria Prano Domšaičio galerija, suderinti užsiėmimų laiką ir pasinerti į kūrybinę veiklą!

Bet akvariumo vizija išnyko kaip miražas, kada prieš pirmąjį naujojo projekto užsiėmimą anksčiau numatyto laiko atėjusi auklėtoja Ina kartu su vaikais vaikštinėjo po paveikslų galeriją. Pedagogė pasakojo, kad ji net nepajuto, kaip kojos pačios nuvedė prie paveikslo, kuriame išdidžiai išskleidęs savo bures plaukė kurėnas – senovinė kuršių žvejų valtis. Tokia valtis jaunesniam Klaipėdoje gyvenančiam žmogui gal niekada ir nematyta (ką bekalbėti apie kituose miestuose gyvenančius), o senieji klaipėdiečiai mena tuos laikus, kada Kuršių marių vandenyse ne vieną kurėną buvo galima pamatyti. Kiekviena sodyba turėjo bent po viena burinę valtį, be kurios niekaip nebūtų pragyvenę senieji žvejai kuršiai. Jomis buvo žvejojama, buvo gabenamos prekės ir gyvuliai, o taip pat kurėnus naudojo kaip keleivinio transporto priemones. Burvaltės buvo statomos mėnesį laiko ir kainuodavo tiek pat, kiek ir žvejo namas. Tačiau tobulėjant technikai ir atsiradus po Antrojo pasaulinio karo motorlaiviams, kurėnai ėmė nykti. Atvykstantys svečiai bei Kuršių Nerijos jaunimas galėdavo kurėną pamatyti tik muziejuje, prie etnografinės sodybos.

2000 m. Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva buvo pradėtas statyti kurėnas, kuris 2001 m. liepą buvo nuleistas į Kuršių marias ir tapo ne tik plaukiojančiu eksponatu, bet ir burlaivių regatų dalyviu. Dažnai žmonės kurėnais vadino visas kuršvaltes, tačiau juos nuo kitų valčių skyrė esminis simbolis – vėtrungė, rodanti vėjo kryptį.

Bestovint prie šio eksponato, Inos Balčiūnaitės mintyse kilo projekto „Žvejo kalendorius“ vaizdiniai. Taip 2010-ųjų metų pabaigoje ant mokyklos sienos atsirado laivo pavidalo stilizuotas kalendorius. Kruopštus mažomis rankutėmis pagamintas darbas stebina ne tik savo dydžiu, grožiu ir originalumu, bet ir didaktine nauda. Gamindami tokį neįprastą kūrinį, vaikai gana lengvai išmoko visų dvylikos mėnesių pavadinimus; šiandien jie be jokios pagalbos gali išpyškinti, kiek kiekvienas mėnuo turi dienų, kadangi dvylika žuvelių – mėnesių – yra papuoštos žvyneliais, žyminčiais konkretaus mėnesio dienų skaičių.
Kirpdami, iliustruodami ir klijuodami žvynelius, kurių iš viso buvo net 365(!), vaikai susipažino su šiltomis ir šaltomis spalvomis, išmoko apibūdinti kiekvieno mėnesio požymius, aprašyti sezoninius gamtos pokyčius, žmonių veiklą. Kiekviena žuvelė, „įkliuvusi“ į mažųjų žvejų tinklus, tapo savotiška pasaulio pažinimo enciklopedija, kurioje galima „perskaityti“, kokie gyventojai gyvena jūroje, prisiminti Kuršių mariose plaukiojusius laivų pavadinimus ir paaiškinti, kuo kurėnas skiriasi nuo kitų valčių.

Projektas žavi dar ir tuo, kad vaikai galėjo dirbti šviesiose ir svetingose galerijos salėse. Išduosiu paslaptį, paskutinę darbo dieną mažiesiems meistrams ir auklėtojai Inai buvo leista nusifotografuoti prie galerijoje eksponuojamų minkštasuolių, taip parodant vaikams, kad jie šioje galerijoje tapo nebe paprastais lankytojais, besigrožinčiais parodų eksponatais, o žmonėmis, gebančiais kurti ir dalintis savo kūryba su kitais. O mokyklos bendruomenė tikisi, kad su grakščiuoju kurėnu dar vienus ekonominio sunkmečio metus įveiks lengviau, nes irtis į priekį padės bures varantys palankūs pajūrio vėjai!

Norinčių paplaukioti garsiuoju kurėnu, Klaipėdos Pilies uostelyje kiekvieną vasarą laukia burvaltės kapitonas ir įgula, kurie suteikia puikią progą miestiečiams bei miesto svečiams susipažinti su pajūrio regiono paveldu, pamatyti ir sužinoti, kaip buvo statomi ir prižiūrimi kurėnai, kaip jais buvo plaukiojama ir kokie darbai laukė žvejų, išplaukusių į Kuršių marias žvejoti.

KKNPM surdopedagogė ekspertė
SIGITA KOROLIOVĖ

 

 

 
 Auklėtoja Ina Balčiūnaitė su auklėtiniais Prano Domšaičio galerijoje.
 
 Stilizuotas 2011 metų žvejo kalendorius.



 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 8 ]