Jaunos mokyklos jubiliejus

Prie Baltijos jūros įsikūrusios kurčiųjų mokyklos bendruomenė skaičiuoja jau penkioliktus metus. Žmogui tai – gražiausias gyvenimo etapas, svaigaus skrydžio į jaunystę startas. Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklai – dar viena šaka sūraus jūros vandens ir audringų vėjų blaškomame medyje. Vėjų būta stiprių, mes, kaip ir pajūrio pušys, linkome iki pat žemės, bet nelūžome.

Kadangi sunkmetis Lietuvoje dar nepraėjęs, šventinio torto nekepėme, bet rugsėjo 14-ąją surengėme atvirų pamokų dieną, kurios metu svečiai iš Klaipėdos vaikų lopšelių-darželių „Pagrandukas“, „Sakalėlis“, Regos ugdymo centro, specialiosios mokyklos-darželio „Versmė“, Valstybinės kolegijos turėjo galimybę susipažinti su neįgalių girdėti vaikų ugdymo specifika, švietimo naujovėmis, pasisemti patirties, pasidalinti darbo įspūdžiais ir pabendrauti su mokyklos bendruomene neformalioje aplinkoje.
Tos pačios dienos vakarą Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje buvo aukojamos Mišios už mokyklą ir jos bendruomenę. Mokyklos globėjai kunigai V. Viktoravičius ir A. Lukšas gimtadienio proga padovanojo kvapą gniaužiančią dovaną – kopimą į bažnyčios bokštą, iš kurio atsivėrusi miesto panorama sveikino Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokinius ir darbuotojus su jubiliejumi ir drąsino plačiau išskleisti sparnus savo užsibrėžtų tikslų ir svajonių link!

Sėkmės varikliai

Jaunos mokyklos istorija žinoma daugeliui. Vieniems ji atrodo banali, kiti teigia, kad atsibodusi, o mes savo neilgos istorijos laikomės įsikibę, nes nelengvas kūrimasis pabėgėlių iš Šri Lankos nusiaubtame buvusiame vaikų darželyje suvienijo ir užgrūdino mokyklos bendruomenę. Toks vieningas ir beveik nepakeitęs darbuotojų kolektyvas išlikęs iki šiol. Tik mokyklos vairą iš surdopedagogikos veteranės Danutės Gabalienės šiuo metu yra perėmusi jauna vadovė Edita Andrijauskienė. Ir, žinoma, vis besikeičiantys mokinių veidai...

Atrodo dar vakar mažasis Karolis Simaitis, be galo veržęsis ir patekęs į mokyklą neturėdamas Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyto mokyklinio amžiaus cenzo, sodino eglutę mokyklos įkurtuvių proga, o šiandien ir eglė, ir Karolis stebina savo pasiekimais. Pirmoji kelia nuostabą savo vešliomis šakomis ir stulbimu ūgiu tarp dūlančių mokyklos griuvėsių, kurie - likimo ironija - šiandien tapo prieglobsčiu miesto benamiams, antrasis – Rugsėjo 1-ąją buvusiems mokytojams ir draugams pranešęs, kad įstojo į Vilniaus dailės akademiją!
Gražuolė eglė liko tik mūsų prisiminimuose, nes prieš porą metų teko palikti jaukius namus ir laikinai įsikurti Klaipėdos 1-osios specialiosios mokyklos patalpose. Kėlėmės su dideliu džiaugsmu, kadangi horizonte matėme Vakarų Lietuvos sutrikusios klausos asmenų ugdymo centrą.

Liaudyje sakoma, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Liaudis ir šį kartą buvo teisi. Ekonominė krizė pakišo koją, ir mes likome ten, kur neturėjome likti. Smūgis buvo didžiulis, nes daugelis tėvų, pabūgę nežinomos kaiminystės, perkėlė savo atžalas į kitas šalies ugdymo įstaigas. Po kojomis susvyravo žemė, gąsdindama mažos mokyklos išnykimu. Tačiau ir tada išlikome vieningi ir stiprūs. Nusprendėme, kad verkšlenimai nepadės, todėl ryžomės išsilaikyti savo darbais, pasiekimais ir netradiciniais darbo metodais, kurie atvertų mokyklos ugdytiniams duris į girdinčiųjų pasaulį.

Rezultatų nereikėjo ilgai laukti. XXI amžiaus informacinėmis technologijomis Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos pedagogės vis aktyviau pradėjo savo darbe taikyti inovatyvius ugdymo metodus. Jaunųjų klaipėdiečių jau nebestebina lietuvių, gestų, anglų kalbų, istorijos, geografijos pamokose taikomos interaktyvios užduotys, leidžiančios paversti ugdymo procesą maloniu užsiėmimu. Juk ne kiekvienas gali nukeliauti laiku į praeitį ar akies krašteliu žvilgtelėti į ateitį, ne kiekvienas gali dalyvauti virtualiose ekskursijose po intriguojančius istorijos užkaborius ar susitikimuose su kitų šalių bendraamžiais. Uostamiesčio mokiniams tai įprasta. Jie dalyvavo senovės lietuvių kovose su kryžiuočiais ir net sukūrė šia tema kino filmą „Adomo Mickevičiaus „Gražina“ ekrane“, kuris sužavėjo jau šeštus metus LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei IT bendrovės „Microsoft Lietuva“ organizuojamo konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ dalyvius ir, nurungęs net 328 konkurso darbus, laimėjo galimybę atstovauti Lietuvai Europos mokytojų novatorių forume.

Apie meilę ir pagarbą knygai jaunieji mokyklos žurnalistai, projekto „Lietuva savaip. Istorinės žinutės“ dalyviai, papasakojo filme „Knyga“, kuris buvo rodomas Klaipėdos, Šilutės, Mažeikių, Tauragės, Šilalės, Šiaulių, Jonavos, Širvintų, Utenos, Kauno, Vilniaus miestų bei rajonų gyventojams. Filmą pamatė ir Airijoje gyvenantys lietuviai, Dublino „Keturių vėjų“ mokyklos mokiniai bei Airijos lietuvių sąskrydžio dalyviai. Estetikos studijos merginos antrus metus iš eilės savo sukurtas knygas pateikia jau dešimtmetį vykstančiam nacionalinam konkursui „Knyga“, kurį organizuoja Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla, o konkurso darbus eksponuoja Klaipėdos Prano Domšaičio galerijos meno pažinimo centras. 2009 m. mergaičių išsiuvinėta knyga „Lietuva 1000“ buvo apdovanota už idėjos originalumą, o 2010 m. ornamentu papasakotas „Pasaulio sukūrimas“ buvo įvertintas apdovanojimu už „Profesionaliai atliktą kūrybinį darbą“.

Susirūpinimą Klaipėdos pajūriu ir Žemės likimu išreiškę pasakomis „Undinėlės nuotykiai Baltijos jūroje“ bei „Kodėl Regoro vaikai „susikirto“ per geografijos pamoką“, mokyklos žurnalistai 2009 m. laimėjo 2-ąją vietą LR Švietimo ir mokslo ministerijos kartu su Lietuvos nacionaliniu komitetu Tarptautiniams planetos Žemės metams paminėti rengtame Lietuvos mokinių konkurse „Žemė – mūsų rankose“.

Klaipėdos moksleiviai metė iššūkį patys sau ir jau antrus metus dalyvauja virtualiuose lietuvių kalbos, istorijos konkursuose „Gintaro kelias“. Klaipėdiečiai vieninteliai iš Lietuvos mokyklų, ugdančių neįgalius girdėti vaikus, trečius metus dalyvauja nacionaliniame Švietimo ir mokslo ministerijos, bendrovės „Tilde IT“, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir ryšių su visuomene agentūros Strateginių komunikacijų centro organizuojamame moksleivių konkurse „Švari kalba – švari galva“, antrus metus sprendžia tarptautinės kalbų olimpiados „Kengūra“ užduotis. Sėkmingi startai įkvepia, todėl, norėdami susirasti bendraminčių ir draugų, vaikai tapo tarptautinių projektų „Pavasario diena Europoje“ ir „eTwinning“ nuolatiniais dalyviais.

Šiandien drąsiai galima teigti, kad mokytojų vykdoma socialinė integracija pavyko! Klaipėdos universiteto studentai jau nebeįsivaizduoja savo renginių be mokyklos bendruomenės dalyvavimo. Akademinis jaunimas ne tik įtraukė kurčiųjų bendruomenę į savo tradicinius renginius: „Meno ratas“, duetų vakaras „Porinis pavasaris“, Pavasarinis žygis pėsčiomis, Tarptautinė studentų diena, bet ir aktyviai ėmėsi mokytis lietuvių gestų kalbos, nuolat lankosi mokykloje ir savanoriškai veda moksleiviams įvairius užsiėmimus.
Penkiolikmetis žmogutis, viena koja įžengęs į suaugusiųjų gyvenimą, tik pradeda ieškoti savo kelio, bando mintyse nusipiešti savo gyvenimo viziją. Mokykla ant penkioliktojo savo gyvavimo laiptelio stovi tvirtai abiem kojom, nes sukaupta darbo patirtis, ugdytinių pasiekimai byloja apie brandumą.

KKNPM mokytoja
Sigita Koroliovė

 

Atvirų pamokų akimirka.
Klaipėdiečiai Marijos Taikos Karalienė bažnyčios bokšte.
















Sigitos Koroliovės nuotraukose P9140025, P9140029, P9140036, P9140047, P9140056 Akimirkos iš atvirų pamokų.

Jolitos Stumbrienės nuotraukose:
DSC_0026 Štai kas liko iš pirmosios mokyklos.
DSC_0043, DSC_0058, DSC_0062 – Mišių ir kopimo į Klaipėdos Marijos Taikos Karalienė bažnyčios bokštą įspūdžiai.






 

Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 5 ]