Aštuntojo novatoriško švietimo forumo netikėtumai

 Vilniuje vyko aštuntasis novatoriško švietimo forumas, kurį organizavo Švietimo informacinių technologijų centras ir UAB „Microsoft Lietuva“. Į mokytojų novatorių gretas kartu su kolege Jolita Stumbriene įsiliejau prieš trejus metus, pasiryžusi dalyvauti konkurse „Virtuali kelionė klasėje“, padovanojusiame mums pergalę ir galimybę pasitobulinti Europoje, todėl šio forumo, kaip ir ankstesnių dviejų, laukiau labai nekantriai, kadangi temos, ypač diskusijos, forume visada būna pačios aktualiausios, pateikiamos karščiausios IKT naujienos ir, žinoma, vyksta visų laukiama konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ apdovanojimų ceremonija.

Forumą pradėjęs UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas pastebėjo, kad po penkerių metų nebebus nei vienos profesijos, kur nereikės kompiuterio. Todėl jų korporacija stengiasi neatsilikti nuo vis greitėjančio gyvenimo tempo ir vis didėjančių gyventojų poreikių. Direktorius pasidžiaugė, kad mes, mokytojai novatoriai, padedame jiems pirmieji išbandydami visas naujoves savo mokyklose ir pasidalindami pliusais bei minusais; plėtodami darbo su IKT įgūdžius, kadangi dar daug žmonių nemoka dirbti kompiuteriais; reklamuodami konkursą „Virtuali kelionė klasėje“. M. Glodas dėkojo forumo dalyviams, kadangi, pasak jo, mokytojams yra sunkiausia dirbti su IKT, nes vaikai yra imliausi technologijoms, nori vis daugiau naujovių pamokose, o kartais net lenkia mokytojus savo gebėjimais informacinių technologijų srityje.
Tuo įsitikinau ir aš, kai stebėjau antrojo forumo pranešėjo pasirodymą. „Gluk Media“ atstovas Bogdan Karpovič pristatė žaidimų konsolę XBOX360 ir jos priedėlį „Microsoft Kinect“. Tai nuotolinis žmogaus judesių fiksavimo įrenginys, gebantis atpažinti žmogaus judesius ir balsą. Rankų judesiais keliaujama į vieną ar kitą pusę, o norima operacija pasirenkama ir atliekama gestu abiem rankomis. Sulaikę kvapą stebėjome pranešėjo judesius, po kurių ekrane pasirodė geometrinės figūros, vyko atomų susijungimai, išsibarstę žodžiai „sušoko“ į taisyklingą sakinį, o prieš kamerą pakišus knygą su iliustracija, trimatėje erdvėje iškilo Eifelio bokštas! Per pertrauką paskambinau sūnui ir greitakalbe pažėriau pirmuosius įspūdžius, o jis ramiai atsakė, kad jau seniai žino apie tai. Kai papriekaištavau, kodėl man to nepasakojo, sūnus pasakė, kad aš jo neklausiau. Kaip aš galėjau klausti apie dalyką, kurį nežinojau esant?!

Korporacijos „Microsoft Lietuva“ programos „Partneriai mokyme“ koordinatorė Ieva Šimkienė pristatė programos naujoves: nemokamas mokytojų ir mokyklos vadovų apklausas, pagal kurias vertinami XXI amžiaus mokymo ir mokymosi įgūdžiai jūsų mokykloje (www.pilsr.com), pilotinį projektą „Planšetės su Windows pamokoje“, Microsoft Partners in Learning tinklą (Microsoft Partners in Learning Network), kuriame galima burtis į bendruomenes, nemokamai naudotis Microsoft įrankiais ir programomis, dalintis patirtimi ir pasisemti idėjų iš kitų svetainės narių, o taip pat svetainę Microsoft Learning Suite, kurioje nuo šiol visus įrankius ir programas įsidiegsite į savo kompiuterius vienu atsisiuntimu sutaupydami marias laiko.
Labai įdomu buvo susipažinti su pilotiniu projektu „Planšetės su Windows pamokoje“, kurį pristatė fizikos mokytoja metodininkė Danguolė Miliauskienė iš Vilniaus „Žemynos“ gimnazijos. Šiame projekte su II─III klasėmis dirbo du fizikai. Visada yra įdomu išgirsti praktikų pasisakymus. Būtent jie ir atskleidė šio projekto pliusus ir minusus, kuriuos vėliau teks taisyti korporacijos „Microsoft“ atstovams ir švietimo ekspertams. Aprūpinus kiekvieną mokinį planšetiniu kompiuteriu, pamokos tapo įdomesnės, padidėjo savarankiško darbo galimybė, o mokytojai, sujungę planšetes į vieną tinklą, galėjo greitai surinkti, apdoroti ir išsaugoti informaciją apie namų, klasės darbus, savarankiškai atliktas užduotis. Planšetės išmokė mokinius pačius susirasti reikiamą informaciją, teorinių žinių pritaikymui naudoti įvairius filmukus, bandymus, testus. Ši naujovė leido pamokose atlikti daugiau bandymų, tiriamųjų darbų, kurių neįmanoma atlikti su laboratorinėmis priemonėmis. Didelis projekto pliusas – galimybė diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą. Mokiniai vienu metu gaudavo skirtingas užduotis, sumažinusias nusirašinėjimo galimybes. Iš pradžių ugdytiniai bandė protestuoti ir prašyti grįžti prie popierinių testų, tačiau šiandien jie priprato prie tokio žinių patikrinimo būdo.

Tačiau minėti mokytojai atskleidė ir daug silpnųjų projekto pusių. Jie džiaugėsi, kad darbas su trečiokais vyko sklandžiai, o antrokams trūko kompiuterinių įgūdžių. Nepatiko fizikams ir per silpna pradinė „Sanako“ testavimo sistema, todėl mokyklai reikėjo prašyti leidimo įsigyti papildomą „Sanako“ testavimo programą. Ir šiandien planšetėse dar trūksta mokomųjų objektų; nepatogu skaityti PDF formato skaitmeninį vadovėlį; norint pakrauti 20 planšečių vienu metu, reikia įsigyti atskirą serverį. Ilgai skaitant, planšetė pradeda taupyti energija, o jos ekranas pamažu tamsėja (ilgiausiai planšetė „išlaiko“ 3 pamokas). Nepatogu planšete naudotis ir saulėtą dieną, nes ekrane nieko nesimato, o fizikos kabinetas, kaip žinote, turi savo laboratorijas su būtinomis priemonėmis, todėl persikelti dirbti į kitą klasę negalima. Tačiau, nežiūrint šių minusų, mokytoja Danguolė Miliauskienė džiaugėsi novatoriškomis pamokomis ir didžiule mokinių motyvacija. O minusus specialistai ateityje tikrai ištaisys, nes tam ir buvo organizuotas pilotinis projektas.

Nerimo įnešė „Lango į ateitį“ mokymo ekspertas Algimantas Merkys, pristatęs projektus eGuardian ir „Draugiškas internetas“, skirtus saugių informacinių technologijų ir kibernetinių pavojų prevencijai bei tarptautinės mokinių apklausos rezultatus. Pasirodo, Lietuvos vaikai drąsiausiai Europoje bendrauja internetu su nepažįstamaisiais! Naujausio tarptautinio tyrimo duomenimis, 2010 metais 23 proc. apklaustų Lietuvos vaikų nuo 9 iki 16 m. amžiaus ėjo pasimatyti su internetiniais „draugais“, su kuriais pažintis užmezgė internete, o 52 proc. vaikų bendravo internete su asmenimis, kurių realiai nepažinojo. Daugiau apie tai skaitykite http://www.draugiskasinternetas.lt .


Tradicinėje diskusijų valandoje tradiciškai dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis, Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis, UAB „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Mindaugas Glodas, prie jų prisijungė Vilniaus „Vyturio“ pradinės mokyklos mokytoja Neringa Vaškevičiūtė ir „Omnitel“ prezidento patarėjas Romas Bunevičius. Diskusijai „Ar? Kada? Kaip?“ profesionaliai vadovavo moderatorius, naujienų agentūros BNS vyriausiasis redaktorius, Artūras Račas. Kalba vyko apie kiekvieno mokinio aprūpinimą kompiuteriu. Ministras pranešė, kad nuo kitos rugsėjo 1 d. mokyklos savanorės, pilotinio projekto dalyvės, galės pradėti dirbti su penktokais, aprūpintais planšetėmis arba personaliniais kompiuteriais. Taip vaikai bus įtraukiami į edukacinius projektus, o ne sėdės Facebook tinkle ar žais nesibaigiančius kompiuterinius žaidimus. Po tokių ministro žodžių moderatorius paprašė mokytojų, norinčių tapti projekto dalyviais, pakelti rankas. Pakilo vos kelios rankos.

Mokytoja Neringa Vaškevičiūtė, pilotinio projekto dalyvė, pasidžiaugė, kad ugdymas jos klasėje planšečių dėka tapo dinamiškesnis, vaizdesnis, vaikai ─ aktyvesni, informacija ir rezultatai ─ greitesni ir geresni.

UPC direktorius G. Vaidelis pasidžiaugė besiplečiančiu skaitmeniniu ugdymo turiniu, priminė, kad pedagogai šiuo metu internete gali rasti patarimų, metodinės medžiagos tūkstančiuose svetainių ir prašė mokytojų aktyviau dalintis savo sukurtais darbais. Tai išgirdęs moderatorius perklausė, ar direktorius palieka viską atlikti mokytojams: susirasti informaciją toje galybėje svetainių, pasisemti idėjų ir, sukūrus priemonę, pateikti ekspertams? Tačiau direktorius G. Vaidelis nuramino, sakydamas, kad ir ekspertai kuria daug priemonių, tačiau mokytojo praktiko idėjos ir pagalba yra neįkainojama vertybė. Taip gimė projektai, rengiantys mokytojus konsultantus, jau įsibėgėjo naujausias projektas kartu su programa „Microsoft Partners in Learning“ rengiantis mokytojų patarėjus (coacher'ius), kuriame dalyvauju ir aš. Šie žmonės, pabrėžė direktorius, pagreitins ir pagerins interaktyvaus ugdymo turinio kūrimą.

Moderatorius A. Račas sunerimęs paklausė, ar nesigaus savotiška diskriminacija, kai vienos mokyklos taps savanorėmis, o kitos nenorėdamos ar nemokėdamos dirbti kompiuteriais, praras tokią galimybę. Juk dalyvauti pilotiniame projekte nebus privaloma. Ministras į tai atsakė teigdamas, kad ir šiandien yra Lietuvoje daug mokyklų, kurių profesinės ambicijos daug didesnės, todėl ir norisi būtent toms mokykloms padėti, aprūpinant moderniausia technika ir metodinėmis priemonėmis. O bijančių mokyklų mokytojams stengsis palaipsniui organizuoti darbo su planšetėmis mokymus, padėsiančius įveikti technologijų baimę ir įgauti pasitikėjimo. Bet moderatorius nerimaudamas dar perklausė, ar neateis toks metas, kai visos mokyklos privalės dirbti su planšetėmis. Ministras atsakė trumpai, bet tvirtai: „Ne!“

Moderatoriui A. Račui pasidomėjus, ar šiandien visos mokyklos yra techniškai pasiruošusios dirbti su planšetėmis, ir ITC direktorius V. Brazdeikis, ir „Omnitel“ atstovas R. Bunevičius patvirtino, kad internetas veikia visose mokyklose, tik dabar svarbu sukurti saugų vaikams interneto tinklą, kad mokinys, prisijungęs prie interneto, būtų automatiškai patikrinamas mokinių duomenų bazėje ir užregistruojamas jo prisijungimas. „Omnitel“ atstovas papasakojo apie mobilumą internete, ateityje leisiantį planšetes parsinešti namo, taip padedant šeimoms, negalinčioms įsigyti kompiuterio ar susimokėti už internetinį ryšį. Estija jau nuo kitų mokslo metų pradeda įgyvendinti mobilumo programą, todėl R. Bunevičius pasiūlė Švietimo ministrui pagalvoti apie galimybę aplenkti estus.

Forume dalyvaujantys mokytojai pasiteiravo ministro, kodėl šis projektas skiriamas būtent penktokams. G. Steponavičius paaiškino, kad šiuo metu yra parengta mokomoji medžiaga būtent šio amžiaus tarpsnio vaikams.

Pasidomėjus, ar vaikai tausos planšetes, ar netaps jos dar viena priemone žaisti internete, „Microsoft Lietuva“ direktorius Mindaugas Glodas numesdamas savo planšetę ant žemės vaizdžiai pademonstravo jų atsparumą smūgiams ir pridūrė, kad jos nebijo ir vandens. O dėl baimės užsižaisti internete, jis pasakė, kad šios planšetės skirtos tik naudotis joje esančia informacija, šiuo atveju ─ 5 kl. mokomąja medžiaga.

Mokytojui iš salės pasidomėjus kaip jis, paprastas mokytojas iš „periferijos“ galės prisidėti prie ugdymo turinio kūrimo, ITC direktorius Vaino Brazdeikis atsakė, kad mes, konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ dalyviai, siųsdami savo darbus jau prisidedame prie to.

Baigiant diskusiją, moderatorius paprašė dar kartą pakelti rankas, norinčių tapti pilotinio projekto dalyviais. Pakilo rankų miškas. Pakilo ir mano ranka.
Baigėsi aštuntasis novatoriško švietimo forumas konkurso „Virtuali kelionė klasėje“ darbų aptarimu ir nugalėtojų apdovanojimu. Devynios mokyklos, pateikusios daugiausiai publikuojamų darbų, atsižvelgiant į dirbančių mokykloje mokytojų skaičių, buvo apdovanotos multimedijos projektoriais arba HP mini kompiuteriais. Pirmą kartą į sceną atsiimti kompiuterio pakilo ir Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė, kadangi du mokyklos projektai, patekę į pretendentų į apdovanojimus trisdešimtuką, suteikė galimybę parvežti mokyklos bendruomenei kompiuterį. Tačiau tai buvo ne vienintelė mūsų mokyklos pergalė. Po metų pertraukos (pagal konkurso “Virtuali kelionė klasėje” nuostatus laimėję didįjį prizą asmenys metus neturi teisės dalyvauti konkurse) mano ir jaunųjų žurnalistų būrelio projektas „Laiškai iš gamtos“ tapo nugalėtoju!

Kovo 19 d. atstovausiu Lietuvai Europos novatoriško švietimo forume Portugalijos sostinėje ir tikiuosi, kad neapsimestinė meilė gamtai sujaudins Europos mokytojus. O kai perėmiau iš švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus rankų didelę dėžę ir perskaičiau, kas jos viduje, netekau žado: UAB „Microsoft Lietuva“ man padovanojo žaidimų konsolę XBOX360 ir stebuklingąjį jos priedėlį ─ „Microsoft Kinect“! Neįgaliems girdėti vaikams ši technika suteiks galimybę pasinerti į dar neatrastą pasaulį ir gestais „prisiliesti“ prie jo.


KKNPM surdopedagogė ekspertė
SIGITA KOROLIOVĖ

Nuotraukoje iš kairės: UAB „Microsoft Lietuva“ programos „Partneriai mokyme“ koordinatorė Ieva Šimkienė, Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Edita Andrijauskienė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, konkurso „Virtuali kelionė klasėje 2012“ nugalėtoja Sigita Koroliovė su kolege Jolita Stumbriene, kurių projektas „Oranžinio kamuolio magija“ pateko į pretendentų į apdovanojimus sąrašą.




Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 1 ]