Akademikų dovana specialiesiems pedagogams

Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos bendruomenė gegužės 2, 3 dienomis sukvietė šalies specialiuosius pedagogus į tarptautinį seminarą „Inovatyvios vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, raidos ir ugdymo technologijos. Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto tyrimų rezultatai“.

Seminaras vyko Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centre. Jame savo patirtimi dalijosi Rusijos švietimo akademijos Korekcinės pedagogikos instituto direktorius profesorius pedagogikos mokslų daktaras, akademikas Nikolajus Malofejevas ir šio instituto profesorė pedagogikos mokslų daktarė, Olga Kukuškina, akademikė, Rusijos švietimo akademijos skaitmeninių technologijų, skirtų vaikų ugdymui, laboratorijos vyriausioji mokslo darbuotoja.

Specialiųjų poreikių vaikų integracija

Sužinojusi, kad akademikas N. Malofejevas pasakos apie specialiųjų poreikių vaikų inkliuziją (inkliuzija – įsiterpimas, intarpas), pasiruošiau ginti mokytojų praktikų nuomonę apie skubotą ir dažnai neapgalvotą vaikų integraciją. Tačiau pirmą kartą iš teoretiko (nors tokiu akademiko N. Malofejevo vadinti negalima, nes jaunystė praėjo atokiose Rusijos pagalbinėse mokyklose) išgirdau, kad tai, kas tinka vienose šalyse, kitose neįmanoma pakartoti dėl skirtingos ekonominės situacijos, religijos skirtumų, tradicijų, visuomenės požiūrio į neįgaliuosius.

Akademiko disertacijos tema - inkliuzinis ugdymas. Profesorius ištyrė beveik visų pasaulio šalių specialiojo ugdymo istoriją, filosofiją ir evoliuciją. Jis paaiškino, kodėl Skandinavijos ar islamo religiją išpažįstančiose šalyse gali nebūti specialiųjų ugdymo įstaigų ir kodėl su specialiojo ugdymo įstaigomis Rusijoje ar Lietuvoje vienodai negalima pasielgti.
Šalys, kuriose yra aukštas ekonomikos išsivystymo lygis, gali finansiškai remti neįgalius savo visuomenės narius, todėl jose pastaruoju metu keičiami specialiojo ugdymo tikslai ir uždaviniai daugiau orientuojamasi į socialinių kompetencijų ugdymą. Tuo tarpu mūsų šalies neįgaliesiems stengiamasi suteikti bendrųjų ir profesinių žinių bei įgūdžių. Įsivaizduokite, kas nutiktų neturinčiam darbo neįgaliam jaunuoliui, jei mirtų jo tėvai? Neturėdamas profesijos toks žmogus prapultų, nes socialinės pensijos dydis neatitinka minimalių žmogaus poreikių. O norint susirasti darbą reikia tegu ir minimalių žinių, išsilavinimo.

Islamo šalyse nėra specialiojo ugdymo įstaigų, nes tikėjimas skelbia, kad tokia buvo Dievo valia ir specialaus įsikišimo tokiam žmogui nereikia. Tačiau Bažnyčia, galingiausia institucija, nenusisuka nuo neįgaliųjų. Ji suteikia galimybę neįgaliesiems gyventi įvairiose prieglaudose ir pensionuose, kuriuose jie jaučiasi saugūs, viskuo aprūpinti. Yra ir baisių pavyzdžių, kai neįgalusis laikomas giminės gėda ir slepiamas nuo aplinkinių namų kalėjime, nes tokios yra šalies tradicijos.

Akademikas N. Malofejevas siūlo ne aklai sekti kitų šalių ugdymo patirtimi, o stengtis mokytis kurti tokį gyvenimą, koks yra išsivysčiusiose šalyse. Darant reformas daugumoje šalių būdavo ir yra atsižvelgiama į tėvų pageidavimus. Ten pagrindiniai užsakovai – tėvai.

Skaitmeninės ugdymo priemonės

Akademikė O. Kukuškina supažindino su skaitmeninėmis ugdymo priemonėmis, skirtomis įvairiausių negalių turintiems vaikams. Buvo išbandytos priemonės, mokančios orientuotis aplinkoje, pažinti metų laikus, mokytis skaičiaus sandaros, suvokti skaitomą tekstą. Svečių iš Maskvos pasiūlymas parengti bendrą projektą, per kurį būtų galima platinti Rusijoje sukurtas ir išleistas priemones, o vėliau pagalvoti ir apie jų vertimą į lietuvių kalbą, buvo netikėtas, bet malonus. Galimybė dirbti su tokiais žmonėmis duos neįkainojamą naudą Lietuvos specialiajam ugdymui. Planuojama rudenį surengti kelių dienų seminarą. Jo dalyviai mokysis dirbti su minėtomis ir dėl laiko stokos nespėtomis išbandyti priemonėmis. Visiems dalyviams bus suteikta galimybė įsigyti norimas programas.

Rusijos specialioji pedagogika buvo ir liko viena iš stipriausių pasaulyje, todėl smagu, kad tokie garsūs pedagogai tiesia draugišką pagalbos ranką.
Neslėpsiu, kad norui bendradarbiauti bei dažniau lankytis Lietuvoje turėjo įtakos ir nepakartojamas Klaipėdos bei Neringos kraštovaizdis. Balandžio 30 d. akademikai N. Malofejevas ir O. Kukuškina ne tik kopė į Parnidžio kopą, lankėsi etnografinėse kapinaitėse, susipažino su Klaipėdos kraštui būdingomis žvejų sodybomis, papuoštomis lėkiais ir vėtrungėmis, bet ir buvo priimti Neringos mero Antano Vinkaus, buvusio LR ambasadoriaus Rusijoje. Mero kabinete užsimezgęs nuoširdus pokalbis atskleidė, kad mūsų svečiai ir gerb. A. Vinkus turi daug bendrų pažįstamų Maskvoje. Vizitas pas merą akademikams buvo netikėtas, nes iki paskutinės minutės bijojau, jog merui reikės netikėtai išvykti, ir apie tai pranešiau tik persikėlus per marias. Todėl svečiai pasakė, jog būtinai grįš į Klaipėdos kraštą, kad padėtų gerinti specialųjį ugdymą mūsų šalyje. Ir dar kartą apsilankys draugiško Neringos krašto šeimininko valdose su tradicinėmis dovanomis iš Rusijos, taip atsidėkodami už A. Vinkaus padovanotą žalvarinį sidabru padengtą medalį, sukurtą Neringos miesto įkūrimo 50-mečio proga.

KKNPM surdopedagogė ekspertė
SIGITA KOROLIOVĖ

Akademikai Nikolajus Malofejevas ir Olga Kukuškina Juodkrantės raganų kalne.



Komentuoti

Komentarai (0)

Jūsų komentaras

Video laikmenos (formatas .flv):


Saugos skaičius : [ 9 ]